Svarstymai, ar Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje, buvo girdimi dar kovo pradžioje, kai šalis agresorė ėmėsi skleisti melagingus pranešimus, neva Ukraina rengia ataką, per kurią planuoja panaudoti šalies laboratorijose esančius biologinius ir cheminius ginklus.
Vos tik pasirodžius šiems pareiškimams Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai paneigė, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasaulį įspėjo, kad Kremlius ieško melagingų dingsčių, „kad galėtų pateisinti tai, ko neįmanoma pateisinti“.
„Turime išlikti budrūs, nes gali būti, kad pati Rusija ketina panaudoti cheminį ginklą ir todėl skleidžią šį melą“, – įspėjo J. Stoltenbergas.
Savo ruožtu JAV prezidentas Joe Bidenas kovą kalbėdamas apie naujas sankcijas Rusijai pabrėžė, kad jai tektų „skaudžiai sumokėti, jei būtų panaudoti cheminiai ginklai“.
Tiesa, ar tai reikštų aljanso įsikišimą į konfliktą, ar naują sankcijų paketą – lieka neaišku.
Didėjanti režimo desperacija
Praėjus vos mėnesiui nuo pirminių signalų apie galimą Rusijos cheminio ginklo panaudojimą Ukrainoje, balandžio 11 dienos vakare Ukrainos karinė organizacija „Azov“ ir šalies įstatymų leidėja Ivana Klympuš paskelbė, kad rusų kariai Mariupolyje galėjo panaudoti nežinomą medžiagą, dėl kurios žmonėms sutriko kvėpavimas.
Nors iki šiol šis faktas oficialiai dar nėra patvirtintas, šalies prezidentas V. Zelenskis įspėjo, kad tokios kalbos turėtų būti priimtos rimtai.
„Okupantų pareiškimas rodo, kad jie ruošiasi naujam teroro prieš Ukrainą etapui. Vienas iš okupantų atstovų pareiškė, kad jie galėtų panaudoti cheminį ginklą prieš Mariupolio gynėjus. Mes tai priimame rimtai“, – pirmadienį vakare sakė V. Zelenskis.
Cheminio ginklo panaudojimo tikimybės Mariupolyje neatmeta ir naujienų portalo tv3.lt kalbinti karybos ekspertai.
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Loacked N‘ Loaded“ ekspertai pabrėžia, kad Rusijai nepavykus pasiekti iškelto pirminio tikslo – konvencinėmis priemonėmis užimti Mariupolio, didėja režimo desperacija pasiekti bent lokalią pergalę iki gegužės 9 d. – Rusijoje švenčiamos Pergalės dienos. Todėl, jų teigimu, cheminio ginklo panaudojimo tikimybė yra didelė.
Tos pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, ginkluotės ir karybos ekspertas Darius Antanaitis, kuris akcentuoja, kad cheminio ginklo tikslas – „išnuodyti likusį pasipriešinimą, kai mūšis yra aklavietėje arba kai matoma, kad mūšis gali kainuoti per daug resursų“.
„O Putinui žūtbūt reikia pergalingo žygio, pergalingo parado, kad parodytų savo visuomenei, kad jis vis dar stiprus, kad jis gali pasiekti pergalės. Todėl Rusija visomis įmanomomis ir draudžiamomis priemonėmis sieks kad įvykdytų Putino įsakymą“,– naujienų portalui tv3.lt akcentuoja D. Antanaitis.
Į aklavietę rusų kariai pateko neįvertinę Mariupolio miesto gynybos. „Loacked N‘ Loaded“ karybos ekspertai akcentuoja, kad nuo pat 2014 m., kai Rusijos pajėgos pirmą kartą bandė užimti Mariupolį, miesto gynybai buvo ruoštasi uoliai: įrengtos tvirtos gynybinės pozicijos, sukaupti resursai. Be to, pramoniniuose rajonuose (AzovMaš, AzovStal, uostas) pilna labai tvirtų pastatų, su požeminėmis komunikacijomis.
„Ten ginasi „Azov“ pulkas, jūrų pėstininkai, pasieniečiai. Jie ruošėsi agresoriaus puolimui ir puikiai žino vietovę, todėl puikiai kovoja. Todėl Rusija bando visomis galimybėmis užimti miestą, nes:
1) jis yra Donecko administracinėse ribose, kurias pripažino RF Dūma (ir Putinas) kaip nepriklausomą valstybę,
2) užėmus miestą Donbasas ir Krymas bus sujungti sausumos keliu,
3) siekiama kuo greičiau atnaujinti puolimą Donbase, o Mariupolyje esančios pajėgos negali įsijungti į šį puolimą, kol neužėmė miesto,
4) artėja gegužės 9 d., todėl Pergalės dienai reikia liaudžiai parodyti rezultatus, t.y., anot Rusijos propagandos „išvaduoti DNR, LNR teritorijas iš fašistų rankų“, – apie tai, kodėl Rusija siekia užimti Mariupolį, komentuoja ekspertai.
Ko gali imtis Vakarai?
Būtina pabrėžti, kad cheminio ginklo panaudojimas pagal tarptautines konvencijas yra uždraustas.
„Cheminis ginklas yra toks ginklas, kuris žaloja priešininkus chemine medžiaga – gali būti amoniakas, nefritas ir kitos medžiagos. Nors jis atrodo pakankamai baisiai, tačiau jo nauda mūšio lauke yra pakankamai nedidelė, nes priklauso tai nuo oro sąlygų“, – akcentuoja D. Antanaitis.
Pati Rusija jau ne kartą naudojo cheminį ginklą – beveik prieš dešimtį metų pavojinga ginklas buvo panaudotas Sirijoje, o prieš beveik ketverius – Didžiojoje Britanijoje, siekiant nunuodyti dvigubą agentą Sergejų Skripalių. Pastarąjį kartą ES sankcijos buvo įvestos devyniems asmenims.
Kad ir šį kartą Vakarai imsis priemonių, ekspertai neabejoja. Tačiau jie pabrėžia, kad kol kas nereiktų tikėtis aljanso įsikišimo į karą, nes tai reikštų trečiąjį pasaulinį karą, galinti peraugtį į branduolinį.
„Sunku kalbėti apie tiesioginį NATO įsikišimą – tai yra politinių sprendimų išdava, visos galimybės yra ant stalo, o ką priims politikai – sunku pasakyti. Dėl ko neverta abejoti, tai kad didėtų ginkluotės, [taip pat ir sunkiosios], technikos parama Ukrainai, griežtėtų sankcijos, gali būti, kad būtu svarstoma suspenduoti [ar išmesti] Rusiją iš įvairių organizacijų ar kitokių tarptautinių formatų“, – nurodo „Loacked N‘ Loaded ekspertai“.
Tiek jie, tiek D. Antanaitis pabrėžia, kad panaudojusi cheminį ginklą Rusija Ukrainoje gali pasiryžti panaudoti ir branduolinį.
„Rusija jau seniai nebesilaiko jokių konvencijų, jokių karo įstatymų. Tai yra brutali nusikaltėliška gauja, kuri visais būdais nori pasiekti savo rezultatų“, – sako D. Antanaitis.
„Yra racionalus ir iracionalus šios galimybės aiškinimas. Racionalus – kad tai neįmanoma, nes susilauktų tam tikromis oro sąlygomis (vėjo kryptis ir pan.) tai galėtu labai greitai turėti efektą pačios Rusijos gyventojams ir visam likusiam pasauliui, jau nekalbant apie globalią ekologinę katastrofą, nepamirškime ir potencialų Vakarų atsaką. Iracionalus – kai visi variantai yra įmanomi tam, kad patenkinti diktatoriaus ir jo aplinkos ambicijas“, – nurodo „Loacked N‘ Loaded“ ekspertai.
Pasiteiravus ekspertų, ar NATO jau būtų įsikišusi į karą Ukrainoje ir bandžiusi jį sustabdyti, jei Rusija neturėtų branduolinio ginklo, jie patikina, kad tai taip, nes jau istorijoje yra buvę tokių atvejų, pavyzdžiui, su Serbija, kurios kariai vykdė genocidą buvusios Jugoslavijos teritorijoje.
„Branduolinis ginklas iš Rusijos pusės yra pagrindinė NATO įsikišimo atgrasymo priemonė, kuria jie naudojasi. Niekas nenori daryti bent menkiausių prielaidų branduolinio ginklo panaudojimui, nes tai sukeltų katastrofą, kurios pasaulis dar nematė (Nagasalio ir Hiroshimos bombos buvo nepalyginamai silpnesnės negu dabartinės.
Tačiau tai nereiškia, kad Rusija, prisidengdama branduoliniais ginklais, gali daryti ką nori. Ne NATO šalių atveju yra asimtrinių sprendimų kurie dabar įgyvendinami (ginkluotės teikimas Ukrainai, sankcijos Rusijai), o NATO narių gynybai Aljanso šalys taip pat turi brnaduolinioatgrasymo ir gynybos pajėgumus. Pastaruoju atveju mojavimas branduoliniu vėzdu Kremliui baigtųsi labai liūdnai“, – pabrėžia karybos ekspertai.
