„Nesinorėtų, kad mūsų svarstymai pavirstų (žinute – BNS), kad bijome didesnio srauto“, – pareiškė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Vyriausybėje svarstant klausimą dėl pasirengimo kietajam „Brexit“.
„Visi, kurie nuspręs, 100 tūkstančių, 200 tūkstančių grįžti į Lietuvą, jie visi yra laukiami ir mes tikrai esame pasirengę“, – pridūrė jis.
Premjerui antrino finansų ministras Vilius Šapoka: „Aš tikrai kviečiu tiek Užsienio reikalų ministeriją, tiek kitas ministerijas išnaudoti šitą progą ir priminti, kad išvykę Lietuvos gyventojai grįžtų čia namo“.
Lietuvius palikti Jungtinę Karalystę skatina neapibrėžtumas dėl „Brexito“, išaugęs kai kurių britų priešiškumas užsieniečiams, krentantis svaro kursas ir atlyginimų Lietuvoje kilimas.
Tačiau dėl išliekančio algų skirtumo dalis lietuvių gali nuspręsti ne grįžti, bet išvažiuoti į turtingesnes ES šalis ar siekti įgyti Britanijos pilietybę.
Anot oficialios statistikos, pernai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo gyventi 7,6 tūkstančio žmonių – tai trečdaliu daugiau nei 2017-aisiais, rodo oficiali statistika.
Lygiagrečiai mažėja išvažiuojančiųjų skaičius. Nors 2018 metais į Jungtinę Karalystę išvažiavo 12 tūkst. žmonių, užpernai išvykusiųjų skaičius siekė daugiau nei 21 tūkstantį.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Britanijoje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių.
Premjeras sakė, kad Lietuva yra pasirengusi suteikti viešąsias paslaugas kiekvienam norinčiam sugrįžti, šalyje yra pakankamai laisvų darbo vietų.
S. Skvernelis pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių pasitinkant didelį grįžtančiųjų srautą būtų švietime, nes reikėtų integruoti emigrantų vaikus.
„Jeigu reikės ieškoti papildomų finansinių injekcijų, esame pasirengę tą padaryti, nes tikslas yra tikrai svarbus ir kilnus – susigrąžinti kiekvieną žmogų į Lietuvą“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Ruošiasi chaotiškam „Brexit“
Vyriausybė trečiadienį aptarė, kokių žingsnių reikės imtis, jei Britanija iš ES pasitrauks be jokio susitarimo.
To tikimybę sustiprino antradienį vykęs balsavimas britų parlamente, kur buvo atmestas Vyriausybės ir ES susitarimas dėl „Brexit“ sąlygų.
Kietojo „Brexit“ atveju Lietuva žada pasistengti sukurti kuo palankesnes sąlygas Jungtinei Karalystei.
Jei sutartis nebus patvirtinta, Lietuva turės keisti įstatymus dėl britų teisinio statuso Lietuvoje, tiesioginių mokesčių, aviacijos ir jūrų transporto, profesinių kvalifikacijų pripažinimo.
„Mes esame už tai, kad Jungtinė Karalystė atsirastų tarp tų trečiųjų šalių, kurioms taikomas ypatingai palankus režimas, ar kalbėtume apie mokestinę politiką, ar kalbėtume apie tą patį kvalifikacijos, diplomų pripažinimą“, – kalbėjo premjeras.
Politikai ketina reikalingus įstatymus ypatingos skubos tvarka priimti Seimo pavasario sesijos pradžioje, bet jie įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu Britanija iš tikrųjų paliktų bendriją be susitarimo.
Reikalingi keisti teisės aktų projektai Vyriausybei turės būti pateikti iki kovo.
Lietuvai taip pat tektų sumokėti papildomą įmoką į ES biudžetą, didinti diplomatų skaičių ambasadoje Londone.
Didesnių iššūkių gali kilti tarpusavio prekyboje, nes britams pasitraukus be susitarimo su Jungtine Karalyste bus prekiaujama pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.
Jungtinė Karalystė patenka į didžiausių Lietuvos prekybos partnerių dešimtuką.
„Pasižiūrėjus į prekybos struktūra nesimato, kad atsirastų daug prekių grupių, kurioms būtų staigiai įvesti muitai“, – sakė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.
„Didžiausia problema yra muitinės dokumentų įforminimas ir visi kiti logistiniai dalykai. Prekiaujant tarp šalių atsiradus muitinei viskas sulėtėja ir čia yra didžiausias iššūkis mūsų eksportuotojams“, – pridūrė jis.
„Tačiau kalbėti apie ekonominius sukrėtimus, kurie vestų link kažkokio makroekonominio nestabilumo, nėra pagrindo“, – tvirtino diplomatas.
Lietuva taip pat žada įvesti pereinamąjį laikotarpį iki šių metų pabaigos šalyje esantiems britams susitvarkyti migracijos dokumentus.
„Mes jau ir projektus turime, ir pozicijas suderinę. Ar kietasis, ar minkštasis bus „Brexitas“, dėl piliečių esame susitvarkę iš principo“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Šiuo metu numatyta, kad Britanija iš ES turėtų pasitraukti kovo pabaigoje.
