Rugsėjo 29 dieną lietuviai bandydavo atspėti, kokie orai jų laukia ateityje. Didelę reikšmę jie skirdavo pučiančiam vėjui. Jei pūsdavo vakarinis vėjas, jie manydavo, kad laukia permaininga žiema, kuomet sniegą keis šlapdriba ir atvirkščiai. Jei ši diena būdavo giedra ir pūsdavo pietų vėjas – žiema ir pavasaris bus šalti, daug snigs.
„Tikėta, kad jei per Šv. Mykolą pučia šiaurys - bus šalta žiema, jei pietys – šilta, jei vakaris – permaininga žiema ir pan. Taip pat būdavo atkreipiamas dėmesys ir į voratinklius. Jei šią dieną pamatydavo ant žolių voratinklį apvaliu viduriu, tai būdavo blogas ženklas, žmonės manydavo, kad kitais metais gali nesisekti. O jei dar tame voratinklyje būdavo musė – metai bus prasti. Jei voratinklis tuščias – žmonės sirgs. Tačiau jei voratinklyje kirminas – metai bus geri“, – kalbėjo etnologė doc. dr. Dalia Senvaitytė.
Ši rugsėjo 29 diena, penktadienis, numatomas be žymesnio lietaus.
Naktį vietomis boluos rūkas. Temperatūra naktį kris iki 7–8, Kuršių nerijoje 9–11 laipsnių šilumos, dirvos paviršiuje vietomis numatomos šalnos 0–3 laipsniai šalčio.
Dieną vėjas bus nežymus, iš pietų, tai reiškia, kad žiema ir pavasaris gali būti šalti. Taip pat numatoma ir debesuota su pragiedruliais diena, kas irgi gali reikšti šaltą ir sniegingą žiemą. Ar taip bus iš tiesų galėsime įsitikinti patys.
Šv. Mykolas praneša apie darbų pabaigą
Krikščionių liturgijoje rugsėjo 29 diena yra arkangelui Mykolui paskirta diena. Ji populiari įvairiuose protestantiškuose bei katalikiškuose kraštuose, tačiau Lietuvoje nebuvo visuotinai populiari. Drauge ši diena siejama ir su kitais arkangelais – Rapolu ir Gabrieliumi.
Kai kuriuose Europos kraštuose Mykolinės buvo, o kai kur ir tebėra, naujų mokslo metų pradžia, nes pabaigus ūkio darbus, kuriuos atlikti padėdavo ir vaikai, jie buvo išleidžiami į mokslus.
„Liaudiškose tradicijose šventė susijusių su svarbių ūkinių darbų pabaiga. Kartais lietuviškoje liaudies tradicijoje pavadinama ir kitu vardu - Dagotuvės, Dagos švente („dagoti“ – imti derlių); siejama su derliaus nuėmimu, bulviakasiu, rugių sėjos pabaigtuvėmis ir pan. (Drauge ši diena dažnai sutampa ir su bobų vasaros laikotarpiu, tai orai švęsti būna geri.) Ten, kur diena buvo pažymima, kepdavo pyragus, darydavo alų, lankydavo gentis“, – kalbėjo etnologė.
Šiltų dienų dar galime sulaukti
Nors manoma, kad kiek daugiau nei prieš savaitę prasidėjusi bobų vasara po Šv. Mykolo jau baigiasi, yra tokių teorijų, kad kaip tik po Šv.Mykolo ji prasideda, todėl galime tikėtis ir šiltų dienų.
„Ši netikroji ir saulėtoji Bobų vasara jau po truputėlį trauksis, bet gal dar tikroji pasirodys, nes visas spalis prieš akis. Pirmojoje spalio pusėje dar pasirodo Bobų vasara. Taip statistiškai, ji pasirodo laikotarpiu nuo rugsėjo 20 dienos iki spalio vidurio. Tad dar gali ji ir pasirodyti.“, – kalbėjo Donatas Valiukas.
Ar liaudies išmintis pasitvirtina?
Temperatūra gamtoje svyruoja, jei būna vėsesni laikotarpiai po jų seka šiltesni, bet viena diena to negali numatyti.
„Pagal vienos dienos orus tikrai negalima atspėti viso sezono, jokio pagrindo tam nėra, mokslas turėdamas didžiulius resursus skaičiuoti ir atlikti daug skaičiavimų taip tiksliai neapskaičiuoja, atspėti yra neįmanoma”, – kalbėjo D.Valiukas.
