Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kleboną Edmundą Rinkevičių ir tikinčiuosius šokiruoja po Dievo namus riedučiais važinėjantys, juose riaugėjantys, žagsintys, triukšmaujantys ir išmaldos prašantys romai.
Klebonas galvoja apie apsaugą
Daug metų taikiai su gausia romų bendruomene gyvenę ramygaliečiai pastaruoju metu jau nebe juokais svarsto skelbti karą šios tautos atstovams. Gyventojų, iki šiol bijojusių būti apkaltintų diskriminacija, kantrybės taurę perpildė romų nepagarbus elgesys bažnyčioje.
Klebonas E.Rinkevičius sako, kad per savo aštuonerių metų darbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje metus nėra matęs nieko panašaus, ką regi dabar. Dvasininkui neteko tokių akibrokštų patirti iš romų ir kitose šalies parapijose, kur jis tarnavo.
„Į bažnyčią romų paaugliai įvažiuoja riedučiais. Per Mišias garsiai riaugėja, žagsi, juokiasi, komentuoja pamokslą ir kitaip drumsčia rimtį. Vaikai prašinėja tikinčiųjų išmaldos.
Specialiai pasidomėjau vienos šeimos, kurios atžalos bažnyčioje vaikščiojo su ištiesta ranka, materialine padėtimi. Paaiškėjo, kad šeima gauna apie 1700 litų pašalpų“, – „Sekundei“ pasakojo E.Rinkevičius.
Senyvo amžiaus moteriškės klebonui ne kartą guodėsi, kad trumpam pakilusios nuo suolų uždegti žvakės neberanda rankinių. Senolėms ne gaila jose buvusių kelių litų, o skaudu, kad buvo apvogtos Dievo namuose.
Tiesa, romų gvelbiant niekas už rankų nenutvėrė, bet įtarimai krinta ant jų. Gyventojai tikina, kad kol romai nebuvo pamėgę leisti laiką bažnyčioje, tol čia tikinčiųjų daiktai nedingdavo.
Klebonui ir pačiam teko patirti, kaip greitai gali pradingti be priežiūros bent trumpam palikti daiktai. E.Rinkevičius po romų vaikų pasisukiojimo apie kleboniją pasigedo jos prieangyje sukrautos religinio turinio laikraščių krūvelės.
Kitą kartą pas dvasininką atskubėjusios susijaudinusios moterys pasakojo, kad romų tautybės mergaitė pasisavinusi dekoratyvinį avinėlį iš Betliejaus, bet jos pastebėjusios vagystę ir liepusios grąžinti.
Į Ramygalos bažnyčią užeina ir suaugę romai, bet toli gražu daugelis ne pasimelsti. Pasitaikė, kad tikintiesiems teko jėga išvesti įkaušusį ir garsiai šūkaujantį, besikeikiantį romą.
Menininkas, poetas, vienas iš nedaugelio Lietuvoje egzorcistų E.Rinkevičius prisipažino nežinąs, kaip apsaugoti bažnyčią ir tikinčiuosius nuo romų rodomos nepagarbos.
„Bažnyčia atvira visiems ieškantiesiems Dievo. Negaliu užtrenkti durų romams, nors ir akivaizdu, kad jie eina ne melstis“, – sakė jis.
Klebonas svarsto: jeigu romai ir toliau taip elgsis, teks pasekti kai kurių šalių pavyzdžiu ir statyti prie bažnyčios durų apsaugą, nors jam to labai nesinorėtų.
Mėgino auklėti romus
Pasak Ramygalos ir Garuckų kaimo bendruomenės pirmininkės Rasos Marozienės, klebonas gana santūriai pasakoja apie romų krečiamas išdaigas bažnyčioje. Gyventojai tvirtina, kad čigonai peržengė visas ribas.
„Jie visiškai suįžūlėjo. Nebijau pasakyti to žodžio, nes romų elgesys jau nebepakenčiamas. Žmonės jų tiesiog bijo. Romų moterys vaikšto pakiemiais prašinėdamos pinigų, o neduodančiuosius morališkai terorizuoja – grasina prakeiksiančios ir panašiai. Mums nuolat primenama, kad turime padėti jiems integruotis, privalome būti tolerantiški, bet niekas nemoko romų gerbti visuomenės, kuri jiems viską padeda ant lėkštutės – tik imkite ir naudokitės. Turiu galvoje socialines pašalpas, socialinius būstus, labdarą“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė. R.Marozienės teigimu, anksčiau Ramygaloje gyvenę romai nekeldavo tiek daug problemų, laikėsi nerašyto garbės kodekso nevogti iš kaimynų.
Ramygalos seniūnijos socialinė darbuotoja Laimutė Chirv sako, kad pastaruoju metu Ramygaloje apsistoję daug migruojančių romų. Vietiniai romai dažniausiai nedirba, gauna socialines pašalpas, o jiems suteiktus socialinius būstus nuniokoja.
„Jeigu dvi ar tris šeimas apgyvendiname daugiabutyje, priekaištauja, kad jų papročiai neva neleidžia įsikurti daugiaaukštyje, kai vienų romų buto durys šalia kitų“, – pasakojo socialinė darbuotoja. Seniūnija ir bendruomenė buvo pasikvietusi nepaklusniausių romų paauglių tėvus ir mėgino juos įtikinti daugiau dėmesio skirti vaikams, pačių prašė labiau gerbti vietos gyventojus.
„Jie paklauso, bet daro savo“, – atsiduso L.Chirv.
Panevėžio mieste ir rajone nėra registruotos romų bendruomenės. Panevėžyje romų interesams atstovaujanti Vida Beinortienė sakė, kad tarp jų šiuo metu nėra stipraus lyderio, galinčio oficialiai atstovauti čigonams.
V.Beinortienė patikino situacijos Ramygaloje nežinanti ir šiuo klausimu nieko negalinti komentuoti.
Gimnazija laukia verdikto
Pastaruoju metu nemalonumų dėl romų vaikų elgesio turi ir Ramygalos gimnazija.
„Sekundė“ jau rašė apie lapkričio mėnesį čia įvykusi incidentą, kai gimnazijos darbuotojas buvo apkaltintas romų tautybės moksleiviui sutrenkęs smegenis.
Per lietuvių kalbos pamoką, kai mokytoja trumpam išėjo iš klasės, penktokai pradėjo išdykauti.
Vienas romų tautybės moksleivis ėmė landžioti iš klasės į koridorių ir atgal.
Koridoriuje buvęs mokyklos ūkio darbuotojas, 43 metų Remigijus S. neklaužadą sudraudė ir liepė grįžti į klasę. Tačiau vaikas ėmė necenzūriniais žodžiais plūsti suaugusįjį.
Pagąsdinimas, kad apie jo elgesį bus pranešta direktoriui berniukui buvo nė motais, jis toliau siautėjo, triukšmavo. Tada darbuotojas liepė vaikui eiti pas direktorių, bet šis nepakluso.
Vyras paėmė mokinį už rankos, norėdamas pats ten nuvesti. Tačiau berniukas ištrūko ir bėgdamas pargriuvo. Taip apie įvykį gimnazijos direktoriui Algiui Adašiūnui papasakojo Remigijus S.
Mokinys iš karto po konflikto su mokyklos darbuotoju parbėgo namo ir pasiskundė, kad buvo sumuštas. Po keliolikos minučių jis į mokyklą grįžo lydimas policijos pareigūno.
Netrukus vaikas buvo nuvežtas į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių, kur jam diagnozuotas smegenų sutrenkimas.
Policija dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą. Gimnazijos direktorius A.Adašiūnas vakar sakė kol kas neturįs žinių, ar jo pavaldiniui mesti kaltinimai pasitvirtino.
Inga SMALSKIENĖ
