„Esminė problema yra ta, kad mūsų kalėjimui jau 110 metų, jis senos statybos, todėl kai kurių reikalavimų pagal higienos normas – tokių kaip pakankamas dienos apšvietimas kameroje – negalime užtikrinti, nes šis pastatas įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą ir jokių rekonstrukcijos darbų, kalbant apie pastato išorę, mes daryti negalime“, – sako Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas, atstovas ryšiams su visuomene Romas Ostanavičius.
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (nuotr. S. Vilimaitės/Balsas.lt)Kaliniai rašo skundus
R. Ostanavičius pasakoja, kad nuteistieji neretai kreipiasi į teismą ir bando prisiteisti vienokią ar kitokią pinigų sumą.
„Kaliniai teigia, kad pažeidžiamos jų teisės, tačiau teismai pripažįsta tik vieną dalyką – Lukiškių kalėjimas negali užtikrinti privalomojo 3,6 kvadratinio metro gyvenamojo ploto vienam nuteistajam, suimtajam. Vėlgi, remiantis tuo, kad kalėjimas senas, kameros įrengtos tuo metu, kai nebuvo nustatytų 3,6 kvadratinio metro normų, ir atsižvelgiant į tai, kad faktiškai iki šių metų vasaros kalėjimas visą laiką buvo perpildytas. Mūsų kalėjime pagal gyvenamą plotą nustatyta 954 vietos, o laikomų asmenų skaičius visada buvo daugiau nei tūkstantis, prieš keletą metų jis viršijo 1 100–1 150, todėl ankstesniais laikais mes negalėjome užtikrinti to ploto. Vakar dienos duomenimis, mūsų įstaiga turi 842 laikomus asmenis, todėl šiuo metu plotas yra pakankamai užtikrinamas“, – teigia Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas.
– Ar galima nuteistus asmenis išsiųsti į kitą laisvės atėmimo vietą?
– Pas mus vienoje vietoje yra trys atskiro teisinio reglamentavimo įstaigos: kalėjimas, tardymo izoliatorius ir areštinė. Lietuvoje iš viso yra keturi tardymo izoliatoriai: Kauno, Kauno nepilnamečių, Šiaulių ir Vilniaus.
Kur pateks suimtasis, sprendžiama pagal apygardą: jei asmuo priklauso mūsų apygardai – jis keliamas į Lukiškes. Taip pat, jei teismas ar tyrimas vyksta Vilniuje, suimtasis negali būti išsiųstas, pavyzdžiui, į Šiaulius.
Kitas pavyzdys: Lietuvoje yra vienintelis kalėjimas – Lukiškių, todėl tie nuteistieji, kuriems teismas paskyrė bausmės dalį ar visą bausmę atlikti kalėjime (tai yra griežčiausias režimas), – negali būti perkelti į jokią kitą laisvės atėmimo vietą.
Po 10 metų atliktos bausmės kalėjime nuteistieji iki gyvos galvos gali prašyti teismo, kad jiems pakeistų įstaigą už gerą elgesį, stropų darbą. Jei matosi, kad pasitaisymo perspektyvos tikrai realios, – teismo sprendimu jie gali būti perkelti į Pravieniškes.
Pravieniškėse yra atskiras lokalinis sektorius, kuriame laikomi tokie nuteistieji, ten šiek tiek švelnesnis režimas, t. y. nuteistieji dieną gali išeiti į lauką, bendrauti su kitais kaliniais atskirtame lokaliniame sektoriuje. Lukiškių kalėjime jie laikomi kamerose, čia yra tiktai kamerinis tipas. Ir visur, kur tik jie išeina iš kamerų, yra lydimi mūsų pareigūnų.
– Kamerinis tipas yra geresnis nei bendrabutinis – kaliniai tarpusavyje negali laisvai bendrauti, todėl sunkiau planuoti nusikaltimus.
– Taip. Be to, dauguma Europos šalių, kur kalėjimai modernesni, naujesni, turi kamerinę sistemą. Taigi, daugelio šalių patirtis rodo, kad kamerinė sistema yra veiksminga. Kaip Jūs minėjote, ir nusikaltimus sunkiau organizuoti, mažesnė tikimybė tarpusavyje susibendrauti nuteistiesiems ir panašiai.
– Ar Lukiškių kalėjimo iškeldinimo tikslas – didesnis pastatas nuteistiesiems?
– Iškeldinimo tikslas – iškelti tokią įstaigą kaip kalėjimas ir tardymo izoliatorius iš Vilniaus miesto centro. Dabar kalbama pirmiausia apie paties kalėjimo iškėlimą – tai nėra viso pastato iškėlimas, tik dalies asmenų, kurie atlieka bausmę kalėjime iki gyvos galvos. Tai teismo sprendimu kalėjimo režimu kalintys asmenys: pavojingi nusikaltėliai, recidyvistai, už labai sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys.
– Lukiškėse liktų tik tardymo izoliatorius?
– Taip. Tardymo izoliatoriaus iškeldinimas – tai jau kitas etapas, tada būtų iškeltas visas pastatas, t. y. visi suimtieji ir personalas persikeltų į naują įstaigą.
Naujas kalėjimas planuojamas statyti Pravieniškėse, jis atitiktų visas higienos normas, saugos reikalavimus. Viskas būtų įrengta pagal Europoje ir Lietuvoje patvirtintus standartus.
– Kaip Lietuvos kalėjimas atrodo lyginant su kitų Europos šalių kalėjimais?
– Negaliu sakyti, kad mūsų kalėjimas būtų pati baisiausia įstaiga iš Europos Sąjungos šalių. Manau, kad mes užtikriname ir nuteistųjų teises bei laikymo sąlygas tiek, kiek leidžia šis pastatas.
– Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas sako, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose vyrauja rusiška subkultūra. Ką Jūs apie tai manote?
– Lukiškių kalėjime nuteistieji laikomi kamerose – tai yra kamerinis tipas, todėl jis naikina visą subkultūrą. Kamerose laikomi du arba vienas asmuo, jiems sunku palaikyti kokią nors subkultūrą.
Pataisos namuose galbūt sunkiau susidoroti su šia problema, nes kaliniai laikomi bendrabučio tipo patalpose, viename lokaliniame sektoriuje laikoma 200–300 asmenų.
– Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria Lukiškių kalėjimo darbuotojai?
– Didžiausia problema, tikriausiai kaip ir visoje valstybėje, – atlyginimai. Kalbant apie mūsų pareigūnų saugumą – čia dirbantys asmenys žino, kad dirba padidėjusios rizikos darbą, ir supranta, su kokiais žmonėmis teks susidurti. Manau, asmuo, nusprendęs eiti tarnybą Lukiškių kalėjime, yra gerai viską apmąstęs ir sąmoningai suvokdamas priima sprendimą, kokioje įstaigoje dirbti.
Kita vertus, eidamas mieste niekada negali žinoti, iš kur gali gauti smūgį ar peilio dūrį, o čia privalai būti budrus visą darbo pamainą, visą tarnybos laiką, nes tikrai yra nuteistųjų, kurie užpuola pareigūnus. Tačiau šiuo atveju galiu uždėti pliusą savo įstaigai, nes čia yra kamerinė sistema: iš kameros asmenys tik su pareigūnų palyda išvedami pasivaikščioti, į susitikimus su advokatu, į sveikatos priežiūros tarnybą ar į dušą – visas judėjimas yra kontroliuojamas.
Kalinių gyvenimo sąlygos
Lukiškių kalėjime kalintys asmenys gyvena po vieną arba du vienoje kameroje, kur yra dviaukštė lova, tualetas, praustuvė tik su šaltu vandeniu, spintelės daiktams, stalas. Nuteistieji gali turėti kompiuterius, tačiau neturi prieigos prie interneto. Taip pat Lukiškių kalėjime įvesta kabelinė televizija, todėl kaliniai, jei turi nuosavą televizorių, gali žiūrėti kabelinę televiziją. Visur, kur kaliniams reikia išeiti, juos lydi pareigūnai.