Kaip teigia vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, šiuo metu šalyje moduliuojami trys scenarijai. Pirmuoju atveju Lietuva priimtų 5 tūkst., antruoju – 25 tūkst., o paskutiniuoju – 100 tūkst. ukrainiečių.
Neatmetama, kad šis skaičius būtų dar didesnis.
„Kalbant apie konkrečius skaičius, matyt, priklausytų vėl nuo veiksmų masto ir nuo tos teritorijos, kurioje tie veiksmai vyktų. Bet vėlgi, ir srautas žmonių, matyt, nebūtų toks, kurio Lietuva sulauktų per vieną dieną, [todėl] yra tam tikri modeliai dėliojami“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo vidaus reikalų viceministras.
Jo teigimu, šiuo metu yra diskutuojamos konkrečių scenarijų seka, pagal kuriuos būtų sprendžiamos ir migrantų iš Ukrainos apgyvendinimo vietos.
„Šiame etape apibendriname informaciją, kurią turime iš savivaldybių apie jų pasiūlytas vietas. Žinoma, dar laukiame informacijos iš valstybės institucijų, kitų ministerijų, ką gali pasiūlyti, ir plius minus orientuojamės į tokį maksimalų 100 tūkst. žmonių skaičių“, – nurodo jis.
Pasiteiravus, ar kaip pastarųjų priėmimas skirtųsi nuo to, kurį suteikėme migrantams iš tolimesnių šalių, viceministras paaiškino, kad žmonių srautas pasiskirstytų, o apgyvendinimo vietos būtų įvairios.
„Tai, ką siūlo savivaldybės, yra ir mokyklos, ir bendrabučio tipo pastatai, ir pastatai, kurie pritaikyti įvairioms kitoms reikmės. Bet kalbant apie algoritmą kaip registracijos centrų steigimą, tokių didesnių, kuriuose galėtume priimti didesnį žmonių skaičių, ir paskui jau tolesnį jų paskirstymą per konkrečias apgyvendinimo vietas“, – sakė viceministras.
V. Dmitrijevas paaiškino, kad migrantai iš Ukrainos nebūtinai galėtų kreiptis dėl pabėgėlio statuso.
„Gali būti įvairios procedūros dėl prašymų suteikti leidimą gyventi būtent Lietuvoje laikinai gyventi humanitariniais pagrindais. Tokia procedūra galima ir tada įstatymas suteikia platesnes galimybes asmeniui ir įsidarbinti, ir gauti įvairias išmokas, susijusias su užimtumo įstatymo reglamentavimu“, – sakė jis.
Kiek galėtų kainuoti šių asmenų išlaikymas, viceministras teigia nurodyti negalintis, nes situacijos skiriasi: „Kalbant apie išmokas, susijusias su galimai pagalbos besikreipiančiais ukrainiečiais, reikėtų, matyt, skaičiuoti šiek tiek kitokiais pjūviais, nes tai galėtų būti konkrečios sumos pagal atskirą reglamentavimą“.
Landsbergis: Ukraina – jau užpulta, metas kalbėti apie sankcijas Rusijai
„Ukraina jau yra užpulta, todėl apie sankcijas kalbėti turime pradėti jau dabar, nelaukiant karinės atakos“, – prieš Briuselyje vykstantį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį žurnalistams teigė ministras.
G. Landsbergio teigimu, sutelkusi šimtatūkstantines pajėgas prie Ukrainos sienų, Maskva kelia tiek ekonominį, tiek saugumo spaudimą Kijevui. Jis pabrėžė, kad Europa neturi laukti rusų karių įsiveržimo, o galimas atsako priemones numatyti ir taikyti jau dabar.
„Putinas nebrėžia jokių raudonų linijų savo puolimui, todėl mes neturėtume brėžti jokių raudonų linijų savo sankcijoms“, – kalbėjo G. Landsbergis, paklaustas apie galimas sankcijas, susijusias su energetikos sektoriumi.
„Mano vyriausybė davė mandatą deryboms, jog visi galimi sankcijų variantai turi likti ant stalo“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, diplomatijai vietos visada bus, tačiau „agresorius turi parodyti norą atitraukti pajėgas“.
JAV duomenimis, Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos.
Baltarusijos okupacija
Be kita ko, ministras pabrėžė, kad situacija Baltarusijoje „keičiasi dramatiškai“.
„Baltarusija leidžia naudoti savo teritoriją kariniams Rusijos veiksmams, mes turime lygiai taip pat kalbėti apie sankcijas Baltarusijos režimui“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos. Jo pranešime teigiama, kad tokį sprendimą lėmė išaugęs karinis aktyvumas prie jų bendrų sienų ir eskalacija Rytų Ukrainoje. Kada planuojama baigti šias pratybas, nenurodoma. Pratybos Baltarusijoje, kurių aktyvioji dalis prasidėjo praėjusią savaitę, turėjo tęstis iki vasario 20-osios. JAV duomenimis, Baltarusijoje į pratybas Rusija pasiuntė daugiau nei 30 tūkst. karių. Pasak G. Landsbergio, tai keičia ne tik Ukrainos, bet ir Baltijos šalių, Lenkijos saugumo situaciją.
„Turime pripažinti, kad tai, ką matome, yra labai lėta Baltarusijos teritorijos ir valstybės okupacija“, – dėstė ministras.
Tuo metu Prancūzija sekmadienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prancūzų lyderiui Emmanueliui Macronui teigė ketinąs išvesti Rusijos karius iš Baltarusijos, kai tik baigsis ten vykstančios pratybos.
Viso „Žinių radijo“ pokalbio su V. Dmitrijevu galite klausyti:
