„Mes sveikiname šią iniciatyvą. Manome, kad verta išbandyti kiekvieną pastangą siekiant diplomatinio sprendimo“, – sakė Dmytro Kuleba prieš susitikimą su Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrais Briuselyje.
„Mes tikimės, kad šie du prezidentai iš kambario išeis su susitarimu dėl Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos“, – pridūrė D. Kuleba.
Prancūzijos prezidentūra pirmadienį sakė, kad JAV ir Rusijos lyderiai iš principo sutiko susitikti, jei Maskva nesurengs invazijos į Ukrainą.
Tačiau Kremlius kiek vėliau pareiškė, kad organizuoti tokį susitikimą „dar per anksti“.
Vis labiau nuogąstaujama, kad Kremlius pasiųs į Ukrainą maždaug 150 tūkst. prie jos sienų sutelktų savo karių.
D. Kuleba taip pat paragino ES jau „dabar“ pradėti skelbti sankcijas Rusijai, kad V. Putinas nepultų Ukrainos.
„Manome, jog yra gerų priežasčių, gerų ir teisėtų priežasčių dabar įvesti bent kai kurias iš sankcijų ir taip pademonstruoti, kad Europos Sąjunga ne tik kalba apie sankcijas, bet ir veikia“, – sakė jis.
27 valstybių blokas ir jo sąjungininkės Vakaruose yra pažadėjusios beprecedentes sankcijas Rusijai, jei ši įsiverš į Ukrainą, nuo kurios prieš aštuonerius metus atplėšė Krymo pusiasalį.
Briuselis ir įtakingos ES narės sako, kad blokas sankcijas skelbtų tik Rusijai pradėjus ataką.
„Esame pasirengę“, – sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). Jis pridūrė, kad prireikus sušauktų skubų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą ir pristatytų šias sankcijas.
Kai kurios rytinės ES narės jau pradėjo spausti Bendriją greičiau pradėti svarstyti priemones Maskvai dėl jos agresyvaus elgesio.
„Ukraina jau yra užpulta, todėl apie sankcijas kalbėti turime pradėti jau dabar, nelaukiant karinės atakos“, – prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
