Manipuliacijos dėl statuto
„Šiaulių krašte“ ne kartą rašyta, kad universitetas iki šiol neturi nei svarbiausio savo dokumento – Statuto, nei nuolatinio rektoriaus.
Universiteto senatas bandė naujajame statute įtvirtinti savo galią – nustumti į pakraštį Tarybą, kurioje – visuomenės, verslo atstovai.
Seimo Teisės departamentas tokį išsišokimą „nusodino“ – statutą teko taisyti ir vėl teikti Seimui.
Birželio pabaigoje Senatas patvirtino patikslintą Statuto projektą ir pateikė svarstyti Seimui.
Iš Seimo buvo sulaukta 38 pastabų. Tačiau nepriimtina nuostata, kad rektorius gali būti renkamas tik iš profesorių, liko nepakeista.
Senatui vadovauja buvęs universiteto rektorius, profesorius Vincas Laurutis.
Paminėti 3 kandidatai
„Šiaulių krašto“ publikacijoje „Kas svarbiau: rektorius ar universitetas?“ (2013 06 07) ŠU tarybos pirmininkas Juvitas Giniotis teigė, kad vyksta derybos dėl kandidatų į rektorius.
„Senato pirmininkas Vincas Laurutis yra kalbinęs Laurą Bielinį, aš – filosofą Arvydą Juozaitį. Su profesoriumi Gintautu Mažeikiu kalbėta, ar negrįžtų į Šiaulius“, – „Šiaulių kraštui“ tada sakė J. Giniotis.
L. Bieliniui nesiūlyta
Politologas profesorius Lauras Bielinis gerokai nustebo išgirdęs, kad V.Laurutis jam siūlė kandidatuoti į rektorius.
„Ne, nebuvo jokių kalbų apie tai, kad aš galėčiau kandidatuoti į Šiaulių universiteto rektorius. Net jeigu man tai siūlytų, aš atsakyčiau: ne, ne, ką jūs?“.
L. Bielinis teigė, kad atsisakytų ne dėl Universiteto padėties, o dėl savo asmeninių planų, gyvenimo būdo.
L. Bielinis teigė buvęs ŠU, bendravęs su V. Lauručiu.
„Bet mes kalbėjomės tik apie universiteto reikalus, apie labai gražią biblioteką. O apie mano kandidatavimą nebuvo jokios kalbos. Aš tikrai neužmirščiau tokio dalyko“, – „Šiaulių kraštui“ tvirtino L. Bielinis.
L. Bielinis mano, kad Šiauliuose universitetas turi išlikti. „Blogybė yra ne Šiaulių universiteto viduje, o sistemoje, kurioje universitetinėmis tampa kolegijos. Iš esmės imituodamos universitetinį mokslą, dalis kolegijų, mano galva, nelabai ką suteikia studentui.
L. Bielinis akcentavo blogybę, kad „viskas skaičiuojama kiekybiškai: galvomis, o universitetinis išsilavinimas – giluminis išsilavinimas, kurio nesuteiks jokia kolegija“.
A. Juozaitis pasirinko Klaipėdą
Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis teigė, kad su juo apie galimybę kandidatuoti į Šiaulių universiteto rektorius buvo kalbėta maždaug prieš metus.
„Kai gavau pasiūlymą, nežinojau savo gyvenimo planų, bet nemačiau būsimo gyvenimo Šiauliuose. Todėl tada atsisakiau“, – prisiminė A. Juozaitis.
Šiuo metu A. Juozaitis yra pakviestas dėstyti filosofijos į Klaipėdos universitetą. Jis kelsis gyventi į Klaipėdą.
„Šiaulių universitetą būtina išsaugoti, kaip regioninį universitetą. Kai gyvenau Latvijoje, pamačiau, kad Latvijos demografinis, ekonominis žemėlapiai yra sudaryti pagal tai, kuriuose Latvijos miestuose yra aukštosios mokyklos. Tik tie miestai, kurie turi aukštąsias mokyklas, gelbės Latviją, nes apie aukštąsias mokyklas viskas sukasi ir koncentruojasi“, – teigė A. Juozaitis.
Pasiūlymas – netiesioginis
Profesorius Gintautas Mažeikis, iš ŠU 2008 metais išvykęs dirbti į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, sakė, kad su juo yra kalbėtasi apie galimybę kandidatuoti į universiteto rektorius.
„Apie tai kalbėjo tik Universiteto tarybos narių įpareigotas žmogus, pats nesantis Universiteto tarybos nariu“, – teigė G. Mažeikis.
Tada atsakyta, kad jis pagal universiteto būklę jau nebetinka tapti rektoriumi.
„Universiteto būklė jau reikalauja labai griežtos rankos rektoriaus, nes, matyt, artimiausiu metu reikės atleisti daug darbuotojų. O aš tokių gebėjimų – atleidinėti masiškai savo kolegas ir draugus – neturiu. Todėl tikrai negaliu kandidatuoti“, – „Šiaulių kraštui“ sakė G. Mažeikis.
Rektorius – ne baudėjas
G. Mažeikis teigia, kad yra mažiausiai trys universiteto perspektyvos scenarijai.
„Pirmasis scenarijus – su rektoriumi, kuris nėra baudėjas. Bet tada jis turi puikiai sugyventi su Švietimo ir mokslo ministerija ir su Vyriausybe bei gauti tiesioginę paramą. Su ankstesne ministerija galbūt man būtų pavykę susitarti, su šita ministerija nematau jokios galimybės kalbėtis“, – sakė G. Mažeikis.
Pagal šį profesoriaus įvardytą scenarijų, rektoriumi turėtų būti žmogus, kuris labai artimai bendrauja ir su švietimo ir mokslo ministru ir su premjeru Algirdu Butkevičiumi bei labai gerai išmano universitetų reikalus bei yra ne iš Šiaulių universiteto.
Sumažinti iki gyvo kūno
Kitas G. Mažeikio įvardintas rektoriaus tipas – baudėjas.
„Tokiam scenarijui aš iš viso netinku, nes nemoku šitos funkcijos vykdyti. Tokiam rektoriui nebūtina kokia nors ypatinga Vyriausybės ar Švietimo ir mokslo ministerijos parama regioniniam universitetui ir Šiaulių miestui gelbėti, nes, mano manymu, šie du dalykai yra susiję tiesiogiai“, – sakė G. Mažeikis.
Pagal šį scenarijų, reikia rektoriaus – racionalaus baudėjo, panašiai, kokie būna bankroto administratoriai.
„Toks rektorius turėtų racionaliai sumažinti universitetą iki gyvo kūno. O gyvas kūnas (sunku spėlioti, du ar trys fakultetai išliktų) galėtų normaliai funkcionuoti finansiškai ir pradėti augti. Šis scenarijus išgelbėtų universitetą nuo uždarymo“, – teigė G. Mažeikis.
Laukti stebuklo
„Trečias kelias, kuriam aš taip pat netinku ir man tai neįdomu, tai – pasitikėti stebuklais. Valdyti, kaip valdosi, nedarant ypatingų reformų ir žiūrėti, kas atsitiks. Ar universitetas užsidarys, ar, vis dėlto, išliks. Prognozuoti labai griežtai, kokia universiteto ateitis, turbūt negalima“, – mano G. Mažeikis.
G. Mažeikio teigimu, kiekvienas iš minėtų scenarijų prašo vis kitokio rektoriaus.
„O paskutiniajam scenarijui – kaip nors išlikti universitetui – tinka ir dabartinė administracija“.
Profesorius mano, kad nė vienam iš išvardytų scenarijų netinka nė vienas J. Giniočio įvardytas asmuo.
„Gal universitete dar yra veiklių, politiškai apsišvietusių žmonių, kurie gali važiuoti į Švietimo ir mokslo ministeriją ir tartis su ministru arba Ministro Pirmininko aplinka? Aš tokio judančio žmogaus Šiaulių universitete nematau“, – sakė G. Mažeikis.
Parama buvusiam rektoriui
„Situacija, kai grupė universiteto žmonių remia senąjį rektorių, yra kai kuriuose universitetuose. Klausimas, kokios yra kitos grupės žmonių ir kiek jos yra stiprios, kad iškeltų savo lyderį?“, – į klausimą, kokios perspektyvos buvusiam rektoriui V. Lauručiui sugrįžti, atsakė G. Mažeikis.
Profesoriaus teigimu, Šiaulių universiteto viduje yra daugiau pesimizmo, nei išorėje.
„Universitete labai daug depresinių nuotaikų, kurios savaime yra destruktyvios. Jos yra destruktyvios ne todėl, kad yra objektyvūs finansiniai ar moksliniai procesai, bet išskirtinai psichologinė aplinka yra griaunanti“, – mano G. Mažeikis.
Kaip pagerinti psichologinę aplinką universitete?
„Tai dabartinio rektorato su visais dekanais reikalas. Manau, kad Šiaulių universitete veikia neteisingai suformuoti teisiniai lūkesčiai ir universiteto vizijos“, – pabrėžė G. Mažeikis.
