D. Šakalienė per trumpiau nei vienus metus dirbs trečioje frakcijoje. Birželį besitraukdama iš valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų frakcijos, parlamentarė aiškino nusivylusi „valstiečių“ pozicija dėl vaiko teisių apsaugos reformos ir supratusi, kad „vertybės skiriasi šviesmečiais“. Prieš mėnesį teisėsaugai pareiškus įtarimus opoziciniam Liberalų sąjūdžiui D. Šakalienė neslėpė sulaukusi kvietimų pereiti į kitas frakcijas, tačiau patikino, kad pasitraukimas iš liberalų tokiu metu būtų tolygus jų išdavystei ar išankstiniam nuteisimui.
Seimo narė neslėpė neseniai buvusi viliojama grįžti ir į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją, tačiau prieš dvi savaites BNS ji tikino neplanuojanti palikti Liberalų sąjūdžio frakcijos: „Pasakysiu tiesiai, iš tikrųjų tie tokie šilti ir draugiški kvietimai yra. Bet aš manau, kad mes šiandien turime susifokusuoti ties darbais, kuriuos visi turime padaryti, ir man atrodo, kad visuomenė pavargo nuo visų tų ginčų, derybų, kvietimų, perbėgimų ir taip toliau. Manau, kad daliai žmonių gal net ir sunku suprasti, kodėl tu negali būti vienoj ar kitoj frakcijoj ir išeini, daliai žmonių tai net neįdomu. Aš niekur šiuo metu neplanuoju eiti.“
Pirmadienį paskelbtą apsisprendimą pereiti į Gintauto Palucko vadovaujamų Socialdemokratų frakciją Seime, parlamentarė D. Šakalienė aiškina siekiu Lietuvoje įtvirtinti tikrąją socialdemokratiją ir blaškymosi savo veiksmuose teigia neįžvelgianti.
– Kaip jūs pati vertinate tą partijų keitimą? Dar prieš mėnesį sakėte, kad negalite išduoti liberalų, dabar jau sakote, kad renkatės socialdemokratus. Kaip paaiškinate tokį blaškymąsi tarp partijų ir frakcijų?
– Aš nepasakyčiau, kad tai yra blaškymasis, iš tiesų tai yra visiškai kitoks sprendimas negu kad buvo priimtas vasarą, birželio mėnesį. Aš nuoširdžiai linkiu liberalams sėkmės ir mano pozicija nepasikeitė, aš nesiruošiu jų nuteisti anksčiau nei tai padarys teismas. Labai linkiu jiems išsigryninti, išspręsti savo problemas. Manau, kad Lietuvai tikrai reikia atsinaujinusių, modernių, skaidrių politinių jėgų, ir aš tikiuosi, kad jiems pavyks išspręsti šitą problemą.
Bet kartu tikrai reikia ir aiškios, socialiai jautrios žmogaus teisių politikos. Ir aš manau, kad tai, ką padarė Gintautas Paluckas, ką jis kalbėjo dar prieš tapdamas partijos pirmininku, jis tai daro. Ir aš manau, kad mes galime pirmą kartą Lietuvoje turėti realiai tikrą socialdemokratinę politiką, kuri yra orientuota į žmogų, nebe kaip patyčios, banalūs keisti žodžiai skamba apie girdėjimą eilinio žmogaus, bet kad tai gali tapti realybe. Ir man atrodo, kad tai svarbu.
Vertinant politiškai, aš nesu nė vienos partijos narė, atėjau nudirbti konkrečių darbų ir aš taip pat norėčiau, kad būtų efektyvus tas darbas pagaliau statant socialinę politiką prieš ekonominę politiką, čia mes su Gintautu turime visiškai vienodą mąstymą.
Liberalai, ar jie turi 13, ar 14 frakcijos narių, tai iš tikrųjų nieko nekeičia. Tikrai planuoju išlaikyti su jais šiltus santykius ir nemanau, kad tai turėtų pasikeisti ir tikrai bendradarbiauti, nes daugeliu dalykų mes esame bendražygiai ir bendraminčiai. O šiuo atveju suformuoti dar vieną opozicinę frakciją, kur mano dalyvavimas iš tiesų yra svarbus, man svarbu. Manau, kad turime turėti aiškią socialdemokratų opozicinę frakciją, kuri yra tikroji socialdemokratų frakcija su visai kitokiu požiūriu, išsivaliusi ir švari.
– Tai esminis motyvas dabar koks buvo pakeisti frakciją? Siekis, kad būtų registruota opozicinė Socialdemokratų frakcija ar netenkinusi liberalų politika? Kas buvo apsisprendimą lėmęs pagrindinis motyvas?
– Neturiu jiems (liberalams – BNS) jokių priekaištų. Tikrai viskas su kolegomis liberalų frakcijoje yra gerai, nė vienam jų neturiu jokių priekaištų ir labai tikiuosi, kad jiems viskas sėkmingai susiklostys. Tačiau jie sprendžia savo problemas kaip partija, aš nesu tos partijos narė ir aš tik linkiu, kad visa tai susitvarkytų.
Aš pati labiau galvoju apie tai, kad gal mes pagaliau turime galimybę turėti socdeminę politiką, kuri iš tikrųjų ir yra žmogaus teisių politika, kuri yra socialinė politika, kurios mes iki šiol neturėjome. Ir jeigu aš galiu realiai prisidėti prie jos formavimo, mes su Gintautu Palucku kaip tik labai rimtai strategiškai apšnekėjome ir tolesnius planus, ką galima padaryti, kaip atsinaujinusi Socialdemokratų partija pagaliau imsis to vaidmens, kurio iš tikrųjų niekas iki šiol Lietuvoje nesiėmė arba imdavosi trumpam, populistiškai, tik dėl balsų gavimo. Dabar ant nosies nestovi jokie rinkimai, ir jeigu dabar jis yra taip nusiteikęs ir daro tuos dalykus, tai daug patikimiau.
– O jūs stosite į partiją? Jeigu sakote, kad tiek svarbu jums socialdemokratinė politika, jos atgaivinimas Lietuvoje, natūralu, kad tada turbūt reikėtų stoti į partijos gretas, kad galėtumei kažką daryti.
– Aš manau, kad šioje vietoje esame sutarę būtent dėl bendradarbiavimo, jiems reikia mano žinių, jiems reikia mano kompetencijos ir aš manau, kad kalbant apie tai galima ir susitarti.
– Tai į partiją nestosite?
– Ne, negalvoju apie stojimą į partiją.
– Kodėl? Jeigu kalbate apie socialdemokratinės politikos stiprinimą, apie poreikį, kurio Lietuvai pirmą kartą to labai reikia...
– Aš manau, kad mums reikia dirbti kartu ir įvertinti tada šiek tiek ilgesniame laikotarpyje. Gintautas Paluckas turi didesnį pasitikėjimą mano akyse negu kiti žmonės, kurie skelbėsi, kad jiems yra svarbu šie dalykai, nes aš jau matau tam tikrus jo padarytus žingsnius. Bet kokius nors kitus sprendimus priimti dar šiuo metu yra per anksti.
– Ar tarėtės socialdemokratais dėl kokių nors pareigų?
– Ne. Man labai gaila, kad kai kurių į asmeniškumus krypstančių politikų dėka kažkodėl aš buvau pristatoma kaip žmogus, kuriam svarbu pareigybės, nes taip nėra, niekada nebuvo ir nebus.
– Žodžiu, nesitarėte dėl kokių nors būsimų postų, vietos sąraše rinkimų ar dar ko nors?
– Ne.
– Nesijaučiate vis dėlto išdavusi liberalus? Nes jūs esate prieš mėnesį sakiusi, kad pasitraukimas iš jų gretų būtų tolygus išdavystei.
– Tuo metu buvo toks jautrus laikotarpis, kai iš tikrųjų buvo labai svarbu parodyti, kad aš jų nesmerkiu, nesmerkiu tų žmonių, kurie yra sąžiningi, kurie nieko nepadarė. Ir šiandien aš laikau Aušrinę (Armonaitę) ir Viktoriją (Čmilytę - Nielsen) savo bendramintėmis ir bendražygėmis, nė viena tiktai neturime viena kitai jokių blogų jausmų.
Tačiau šalia to, aš nesu liberalė, aš nesu Liberalų sąjūdžio narė. Dabar jie sprendžia toliau savo problemas ir dar ilgai jas spręs, manau, kad mano pasitraukimas ir išėjimas į kitą kolegišką opozicinę frakciją tikrai jiems žalos nedaro.
– O kaip jūs vertinate – tas frakcijų keitimas, kiek jis daro žalos politinei sistemai? Žmonės mato, kaip lengva pakeisti partijas, ideologijos ne tiek svarbios.
– Aš manau, kad jie kaip tik mato, jog tai yra sunku, tai yra sunkus sprendimas, bet jeigu matai, kad tikslas yra svarbesnis už tai, kaip tuo metu apie tave kažkas pasakys ar neigiamai įvertins, tai tiesiog pasimatys iš darbų. Labai džiaugiuosi, kad liberalai mane priėmė tuo laikotarpiu, kai man buvo iš tiesų labai sunku, kai buvau neviltyje ir nežinojau, kur man eiti, jie buvo draugai. Dabar aš tikrai juos palaikysiu, tuos žmones, kurie nori Liberalų sąjūdžio atsinaujinimo, aš ir toliau palaikysiu.
