Aplinkos ministerija ragina šalies savivaldybes paskubėti rengti planus, kaip sąvartynuose bus mažinamas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis.
Parengusieji aiškiausius projektus gaus lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Parama bus galima tik projektams, kurie apims bent viename regione susidarančių biologiškai skaidžių atliekų (BSA) tvarkymą.
plinkos ministras Gediminas Kazlauskas ragina regionų atstovus iš visų galimų sprendimų pasirinkti racionalų, aplinkosauginiu požiūriu išbaigtą, ekonomiškai pagrįstą atliekų tvarkymo sistemos plėtros variantą.
Ministras pabrėžia, jog pasirenkant vieną iš kelių alternatyvų svarbu, kad būtų užtikrintas ne tik nustatytų užduočių vykdymas, bet ir gyventojams teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įperkamumas.
Europos Sąjunga yra nustačiusi komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis, kurios yra privalomos ir Lietuvai. Iki 2010 m. sąvartynuose šalinamos komunalinės BSA turi sudaryti ne daugiau kaip 75 proc. 2000 metų komunalinių BSA kiekio, iki 2013 m. – ne daugiau kaip 50 proc., o iki 2020 m. – ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų komunalinių BSA kiekio.
Lietuvoje savivaldybės atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą ir tinkamą jų funkcionavimą, t. y. ir už minėtų užduočių vykdymą.
Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis akcentuoja, jog labiausiai paramos gali tikėtis tie, kurie bus aktyviausi. Kurie pateiks aiškaus regione planuojamo įgyvendinti atliekų tvarkymo sistemos plėtros modelio aprašymą, nurodant investicijų poreikį ir projekto įgyvendinimo poveikį gyventojų mokamai įmokai už atliekų tvarkymą.
Pagal 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos programą šioms priemonėms numatyta skirti 450 mln. litų. Kad reikalai judėtų sparčiau, Aplinkos ministerija svarsto galimybę įvesti sąvartyno mokestį už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis.
Nuo tų pačių metų savivaldybėms nustatomos užduotys atskirai surinkti (rūšiuojant susidarymo vietoje) tam tikrą dalį BSA (sodų ir parkų atliekų, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų, virtuvės atliekų ir panašių atliekų iš maisto perdirbimo įmonių).
Aplinkos ministerija rekomenduoja savivaldybėms diegiant BSA tvarkymo sistemas skatinti šių atliekų, susidarančių individualiose valdose, kompostavimą vietoje, pvz., pastatyti kolektyvinius kompostavimo konteinerius, remti individualių kompostavimo dėžių įsigijimą (įsirengimą), mažinti įmokos dydį individualioms valdoms, kompostuojančioms BSA, šviesti ir informuoti visuomenę apie tokias galimybes ir pan.
Anot Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėjos Ramintos Radavičienės, dabartinė atliekų tvarkymo strategija nukreipta į jų perdirbimą ir kitokį naudojimą. Tokiu būdu bus pasiektas ir kitas tikslas – kuo ilgesniam laikui pratęsti sąvartyno gyvavimo laiką, į kurį bus vežamos tik perdirbimui netinkamos atliekos.
“Suprantama, kiekvienam rajonui statyti atliekų kompostavimo, anaerobinio pūdymo įrenginius ar kt. infrastruktūrą yra neracionalu. Pagal masto ekonomijos principus didesni tvarkomų atliekų kiekiai sumažina savikainą, todėl visokeriopai skatinamas bendradarbiavimas tarp savivaldybių, regionų atliekų tvarkymo centrų, nuotekų valymo įmonių ir kt. subjektų”, - teigia R. Radavičienė.
