Kaip informuoja agroeta.lt, pėdsakai buvo rasti per medžioklę prie Pryšmantų kaime. Nuo šio kaimo, iki Jurbarko rajono ribos – vos 20 kilometrų. Jei gyvūnas užklystų į Jurbarko rajoną, tai nebūtų pirmas kartas, kai lokys čia būtų pastebėtas. Raudonojiknyga.lt duomenimis, anksčiau meška yra sukiojusis netoli Liudvinavos (Šimkaičių sen.).
Pasak medžiotojų, jie dėl to, kad rasti pėdsakai priklauso rudajam lokiui, neabejoja –Lietuvoje daugiau nėra jokių žvėrių, kurie paliktų tokius pėdsakus.
Nors tradiciškai teigiama, kad rudasis lokys Lietuvoje pastoviai negyvena ir tik užklysta iš kaimyninių Latvijos bei Baltarusijos, tačiau pastarieji pora metų liudija ką kita.
Tinklalapio raudonojiknyga.lt duomenimis, rudasis lokys yra paplitęs Eurazijos, šiaurės Amerikos miškų ir iš dalies miškatundrių zonose ir kalnuose. Dažniausi porūšiai yra Eurazijos rudasis lokys ir grizlis, gyvenantys Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Daugelyje Europos šalių (išskyrus šiaurine Rusijos dalį) išnykusi rūšis arba išlikusios tik nedidelės atskirtos populiacijos, dažniausiai kalnuose. Nuolatos gyvena Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje.
Mėgsta didelius mišrius miškus su upeliais, aikštėmis, pelkėmis, krūmynais ir uogynais. Žiemai užmiega irštvose, įrengtose nuošaliose vietose po vėjavartomis, šakų krūvomis, eglaičių tankmėse. Gyvena pavieniui, išskyrus veisimosi ir jauniklių auginimo laika. Rujoja dažniausiai gegužės - birželio mėnesiais. Nėštumas trunka 6-8 mėnesius. Patelė irštvoje veda 1-4 (dažniausiai 2) jauniklius sausio – vasario mėn., žindo iki 4 mėnesių. Pavasarį jie jau gali sekti paskui motiną. Auginanti jauniklius patelė neberujoja. Kita žiemą jaunikliai praleidžia kartu su motina, o savarankiškai pradeda gyventi tik antraisiais metais. Lytiškai subręsta būdami 3-5 metų.
Minta labai įvairiu augaliniu bei gyvuliniu maistu – sultingomis augalų dalimis, vaisiais, uogomis, šakniastiebiais, ąžuolų gilėmis, riešutais, skruzdėlėmis ir jų perais, kirminais, vabzdžiais ir jų lervomis, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais. Mėgsta maitintis avižų ir kukurūzų pasėliuose. Neretai papjauna ir stambių laukinių žvėrių, naminių gyvulių, išplėšia bičių avilius.
Lietuvoje rudasis lokys išnykęs XIX a. antroje pusėje, dabar nuolatos negyvena. Per pastaruosius 3-4 dešimtmečius pavieniai užklydę individai buvo pastebėti Biržų, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Ignalinos, Alytaus, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus, Jurbarko rajonuose.
Anksčiau lokiai gyveno ir Lietuvoje, bet didėjant gyventojų tankumui ir vystantis gyvulininkystei, lokius imta persekioti kaip plėšrūnus, darančius žalą naminiams gyvuliams. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių jų ėmė mažėti. Be to, daug lokių išnaikinta dėl miškų kirtimo XVII–XVIII amžiais.
XIX a. antroje pusėje lokių liko tik miškingose vietovėse. Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas nurodo, kad paskutinis lokys Lietuvoje nušautas 1883 m. Musteikos kaime, Varėnos rajone.
