Termovizoriaus vaizdais dalijasi Santakos medžiotojų klubo nariai. Nors vakarinis vaizdas neryškus jo su niekuo nesupainiosi – į medžiotojų akiratį vakar sutemus pateko neįtikėtina viešnia – čia visai šalia Jonavos Liepynės miške slampinėja rudoji meška.
O štai dieną drauge su medžiotojais TV3 žinių žurnalistai leidžiasi į gauruotosios paieškas. Ir griovyje visi meškutės vizito įrodymai:
„Štai įspaustas meškos pėdsakas. Medžiotojai ne tik rudąją užfiksavo specialia įranga, bet apžiūrėję štai šį griovį surado išmintą jos taką.“
Lokys ramiausiai slampinėjo už kelių šimtų metrų nuo medžiotojo bokštelio – pripėdavo visą griovį:
„Meška atėjo pagrioviu žingsnis po žingsnio matosi pėdos giliai įspaustos šviežios.“
Šleivakojė čia vaikštinėjo apie valandą. Ją įamžinusio medžiotojo įspūdžius perpasakoja jo kolega.
„Stebėjo ją einančią, ji gan ilgą laiką tuo grioviu pirmyn atgal vaikščiojo ir jame maudėsi, kiek supratom. Pats medžiotojas girdėjo, kaip ji vaikšto, nes žvėris yra didelis ir puikiai girdėjosi i miškas traška, girdėjosi, kaip ji ateina nueina, kaip ji groviu per vandenį eina šlepsi“, – sako medžiotojas Eimantas Radvila.
Plėšrūnę įamžinęs medžiotojas apie ją pranešė gretimuose bokšteliuose grobio tykojusiame kolegoms. Visi ne juokais išsigando.
„Pats medžiotojas skambino kolegoms, kad atvažiuotų paimti, nes jaudulys ir baimė yra atsiradus ir pačiam, nes netoliese stovėjau, medžiojau – baisu baisu, tikrai nejauku eiti link automobilio“, – pasakoja E. Radvila.
Medžiotojai pasakoja gauruotosios pėdsakus šiemet jau buvo pastebėję miške. Bet vėliau lokys kažkur pradingo. Tada pasigirdo žinių, kad medžiotojai ją matė Kaišiadorių rajone Palomenės miškuose, ten ji galėjo nukeliauti perplaukus Nerį. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto miškų ir ekologijos fakulteto profesoriaus tokie atstumai lokiui – vienas juokas.
„Meškom tipiška biologijos jų savybė, jauni individai, dažniausiai patinai ieško teritorijų klajoja dideliuose plotuose. Didesnės upės turi izoliacini efektą, jos riboja judėjimą, bet jei gyvūnas nori, jis puikiai plaukia gali perplaukt“, – teigia miškų ir ekologijos fakulteto profesorius Gediminas Brazaitis.
Ar tikrai Lietuvoje apsigyveno gauruotosios, kurios jau pusantro šimto metų laikomos išnykusiomis? Mokslininkai sako, kad greičiausiai po mūsų žemes žvalgosi klajūnas iš Baltarusijos ar Latvijos, gal dvejų trejų metų patinas. Jam čia užtenka tinkamo ėdalo, tad gali užsibūti ir kelis mėnesius. Bet kad šiame miške jis įsikurtų ilgam ar visam laikui – abejojama.
„Apie Kauną tikrai ne, jeigu žiūrėt Lietuvos mastu, ta joms tiktų teritorijos, kur mažai žmonių, daug miškų- mozaikiškos teritorijos, yra laukų, pievelių kirtaviečių- tai galėtų būti Rytų Lietuva, Šiaurės Lietuva, kur mažesnis žmonių tankumas“, – kalbėjo G. Brazaitis.
Dabar pats grybavimo sezonas, tad susidurti akis į akį su lokiu nors tikimybė menka, bet vis gi yra. Tačiau išvydus šį didžiulį žvėrį žmonėms patariama nedaryti staigių judesių ir nešūkauti, kad ši išgąsdinta nesumanytų gintis. Geriau iškelti rankas į viršų ir neatsukus nugaros ramiai ir užtikrintai trauktis.
„Tikrai nereikėtų daryt selfių. Ką Lietuvos žmonės mėgsta. Su meška fotografuotis nepatartina, nes ta gali būti paskutinė nuotrauka“, – sako G. Brazaitis.
Kaip nurodo Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas paskutinė rudoji meška Lietuvoje nušauta 1883 m.
