Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, pažadėdamas studentams, kad studijų įmoka nebus imama avansu, sukėlė nerimą universitetams. Jie netiki, kad biudžete atsiras papildomi 32 milijonai, ir baiminasi likti be finansavimo.
Universitetų vadovybė mano, kad ministro susitarimas su studentais - gražus poelgis, tačiau būtų gražiau, jei pažadas būtų tesėtas. Priešingu atveju universitetai savo biudžetą pildys studentų įmokomis, tik dar neapsisprendžia, kurių studentų.
Prekė už dyką
"Jei žiūrėtume iš studentų pusės - tai viskas suprantama. Kas nenorėtų gauti prekės už dyką? Studentai, puikiai žinodami, kad valstybinis mokslas yra prastai kompensuojamas ir universitetai yra priversti patys ieškotis pinigų per įvairius projektus, kad galėtų kompensuoti tai, ko negauna iš valstybės, nori, jog valstybė padidintų paramą mokslui", - sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorius Pranas Žiliukas.
P.Žiliuko teigimu, visa ši sumaištis kilo dėl to, kad Seimas, visiškai neatsižvelgdamas nei į studentų, nei į universitetų reiškiamą nuomonę, nusprendė "gerai besimokančiu" studentu laikyti tokį studentą, kurio vidurkis aukštesnis nei 8 balai.
Jam antrino ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių reikalų prorektorius Rimantas Vaitkus. Jis teigė, kad VU Senatas buvo priėmęs visai kitokį sprendimą, bet į jį nebuvo atsižvelgta, todėl pagal dabar galiojantį Seimo sprendimą universitetas turi imti įmokas iš studentų, kurių vidurkis žemesnis nei 8.
"Jei kitą savaitę nebus oficialių sprendimų apie tai, kad universitetai gaus 32 milijonus litų - o kad gaus, tikimybė yra maža - turėsime apsispręsti, ką daryti, nes rugsėjo pirmąją jau turime pasakyti studentams, ar jiems teks mokėti studijų įmoką", - sakė P.Žiliukas.
Įmoką ims
Ar imti studijų įmoką ir pagal kokias taisykles, universitetų vadovybė dar nėra apsisprendusi, tačiau yra tikra, kad jei negaus valstybinio finansavimo, studentams teks papurtyti pinigines.
"Galima sakyti, kad 50 proc. reikalingos sumos valstybė yra davusi, todėl galime iš pusės studentų neimti studijų įmokos - nors jie ir neperžengia 8 balų vidurkio. Juk yra studijų programų, kur 80 proc. studentų mokosi prasčiau, nei turėtų "gerai besimokantis" studentas. Tad jei 80 proc. studentų moka ir dar 50 proc. finansuoja valstybė - jau turime 130 proc. Galime atsisakyti imti tuos 30 proc. Tokiu atveju dar nereikėtų iš darbo atleidinėti dėstytojų", - pasakojo P.Žiliukas.
R.Vaitkaus teigimu, VU su studentais yra sudaręs tokią sutartį, pagal kurią turi teisę imti studijų įmoką iš tų, kurie nepatenka tarp gerai besimokančiųjų. "Sutartis su studentais darėme apdairiai ir numatėme, kad jei pasikeistų teisės aktai, tai mokėjimo tvarka būtų pagal galiojančius teisės aktus", - teigė VU prorektorius.
"2008 m. biudžetas jau seniai yra patvirtintas ir visus pinigus mes turėsime gauti. Tvirtindami biudžetą skaičiavome, kad šių metų rudens semestre 50 proc. studentų mokės po 520 litų. Jei negausime numatytų pinigų, mes neišgyvensime", - "Respublikai" sakė Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža.
Pirma pinigai - paskui pažadai
Universitetų vadovai, priešingai nei studentai, ministro pažadu netiki. "Dabartinis siūlymas atrodo naiviai: juk pinigų suma valstybei yra didelė ir mažai tikėtina, kad ji bus rasta per keletą dienų. Galimybė būtų graži, tačiau mes į ją žiūrime skeptiškai. Pirmiausia reikėjo rasti pinigus, o tada kelti viską į viešumą ir kelti sumaištį", - sakė P.Žiliukas.
J.Pabrėžos teigimu, jei Seimo priimti sprendimai netenkina studentų, jie žada eiti į gatves. Tokios pačios taktikos tektų imtis ir universitetams, nes tai - vienintelis būdas išgyventi.
"Vien tik dėl to, kad neimsime įmokos iš įstojusių pirmakursių, universitetas patirs nuostolį - apie 2 milijonus litų, ypač tie
fakultetai, kuriuose dėstomi technologijos mokslai, nes jie nepriėmė visą studijų kainą mokančių studentų", - sakė R.Vaitkus.
