Generalinė prokuratūra, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir Seimo opozicija pranešė ketinančios pradėti tyrimus dėl politiko elgesio ir jam priklausančio verslo bei jo šeimos narių valdomos žemės.
Įstatymas draudžia vienam asmeniui, įmonei ir susijusiems asmenims turėti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. R. Karbauskis sakė, kad šiais sandoriais „įstatymų nebuvo bandoma apeiti, nes įstatymų buvo laikomasi“. Jis teigė, kad sūnums dovanoja lėšas, gautas už dividendus iš savo valdomų įmonių.
Gali grėsti ir apkalta
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis trečiadienį inicijavo tyrimą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje ir kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ragindamas į visus kylančius klausimus atsakyti dar iki parlamentinės komisijos sudarymo.
Pasak Seimo nario konservatoriaus Jurgio Razmos, baigčių, kaip gali baigtis tyrimas – begalė, visų jų turbūt neįmanoma išvardinti.
„Priklausomai nuo to, kas nustatoma, gali būti keliamas ir baudžiamosios atsakomybės klausimas, ir politinės atsakomybės klausimas. Čia jau priklausys, kokio masto ta politinė atsakomybė bus matoma. Gali eiti ir iki pat apkaltos. Bet tai teoriniai samprotavimai“, - tv3.lt kalbėjo J. Razma.
Pasak Seimo nario, tyrimui visai nebūtina kurti atskirą komisiją, kaip siūlo G. Landsbergis, pakaktų Seimo Antikorupcijos komisijai pavesti rasti atsakymus į iškeltus klausimus, kaip ir parlamentaro Artūro Skardžiaus klausimu.
Paklaustas, kodėl opozicija pateikė klausimus premjerui, o ne tiesiogiai adresavo R. Karbauskiui, J. Razma teigė, jog pastarasis jau turėjo progų pasisakyti.
„Jeigu premjeras atsakytų pasitelkęs visas vyriausybines institucijas, tai būtų galbūt tas atsakymas labiau įtikinamas ir objektyvesnis, negu būtų kreipiamasi į politiką, kuris vienaip ar kitaip čia gali sunkiai išsivaduoti iš esamų interesų. Pagaliau, R Karbauskiui tie klausimai, tokie ar panašūs, seniai kabojo viešojoje erdvėje ir, manau, kad jis, kaip politikas, turėjo jau daug progų sureaguoti ir atsakyti“, - sakė J. Razma.
Tyrime prokuratūroje – begalė galimų baigčių
Įvertinusi žiniasklaidos pranešimus apie R. Karbauskio veiklą, Generalinė prokuratūra antradienį paskelbė nusprendusi imtis tyrimo. Baudžiamojoje teisėje besispecializuojantis advokatas Rolandas Tilindis pripažįsta, kad tyrimas bus įdomus.
„Viešojo intereso gynimo yra ganėtinai įdomus, nes tai nėra baudžiamasis procesas, bet prokurorai gali reikalauti duomenų ir informacijos iš bet kokio fizinio ar juridinio asmens, valstybės institucijų, iš bet ko. Taip pat gali reikalauti paaiškinimų iš asmenų, kurie užima tam tikras pareigas visokiausiose institucijose, taip pat gali prašyti atlikti auditą, patikrinimą kurioje nors institucijoje. Tai yra toks pakankamai rimtas tyrimas“, - tv3.lt kalbėjo R. Tilindis.
Pasak advokato, tokie tyrimai trunka nuo 20 iki 40 darbo dienų, priklausomai nuo reikalo sudėtingumo.
„Jeigu būtų nustatoma, kad tuose dalykuose viešojo intereso nėra, kad viskas su tomis žemėmis gerai, tai gali atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir tai būtų taškas. Aišku, kol nors suinteresuotas asmuo galėtų skųsti, bet tai jau būtų greitas procesas per geras 20 darbo dienų“, - vieną galimų baigčių minėjo R. Tilindis.
Nutarę, kad R. Karbauskio verslo klausimai vis dėlto liečią viešąjį interesą, prokurorai galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu ar prašymu, reikalaudami, kad politiko ar jo verslo atstovų priimti sprendimai būtų panaikinti, o žala atlyginta. Taip pat prokuratūra gali prašyti su nagrinėjama sfera susijusios institucijos, pavyzdžiui, Nacionaline žemės tarnybos, reikalauti pašalinti įstatymo pažeidimą.
Jei prokurorai manys, kad R. Karbauskis nepadarė didelės žalos, bet žala gali kilti ateityje, jis gali būti įspėtas savo veiklos netęsti, pastebėjo R. Tilindis. Prokuratūra gali perduoti tyrimo medžiagą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo.
„Jeigu būtų nustatyta, kad yra problemų su Baudžiamuoju kodeksu, tai viešojo intereso procesą vedęs prokuroras surašytų tarnybinį pranešimą arba nutarimą ir juos su visa pridedama medžiaga perduotų tam padaliniui, kuris organizuoja ikiteisminius tyrimus.
Jeigu kreipiamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tada veiktų baudžiamojo proceso kodeksas. Jeigu būtų nustatyta kažkokių tai baudžiamojo įstatymo uždraustų veiksmų, žmogus galėtų būti apklaustas kaip specialus liudytojas, galbūt pranešimas apie įtarimą įteiktas“, - sakė R. Tilindis.
Nuo VTEK tyrimo nenusvils
Tyrimą dėl R. Karbauskio elgesio inicijuoti nusprendė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Tačiau, pasak buvusio VTEK darbuotojo Gedimino Sakalausko, Seimo nariams po tyrimo pasekmės beveik negresia.
„Seimo nariams, politikams pasekmių iš to jokių praktiškai jokių neatsiranda. Jeigu tarnautojas pažeidė taisyklėmis grįstą reikalavimą, jis vienerius metus negali būti skatinamas ar skiriamas į aukštesnes pareigas. Pareigūnai dalyvauja konkursuose, o Seimo nariai renkami, todėl reguliavimas kiek kitoks“, - tv3.lt kalbėjo G. Sakalauskas.
VTEK tyrimas gali tęstis apie 3 mėnesius, maksimalus terminas – pusmetis. Anot, G. Sakalausko, tyrimo pradėjimas dar nereiškia, kad asmuo kažką pažeidė.
„Esu matęs daug pavyzdžių, kuomet žiniasklaida sako, kad padaryta kažkas blogai, VTEK pradeda tyrimą, išsiaiškina aplinkybes ir sako, kad nėra pažeidimo. Tyrimas atsakys į visus klausimus galutinius“, - teigė pašnekovas.
Tyrimas pradėtas paaiškėjus, kad R. Karbauskis dviem savo sūnums padovanojo apie 7 mln. eurų, tačiau dovanojimo sandorių nenurodė privačių interesų deklaracijoje. Tiesa, trečiadienį politikas savo deklaraciją papildė, bet, pasak G. Sakalausko, šie duomenys nieko nebereiškia.
„Tie duomenys, kur šiandien papildė R. Karbauskis, jeigu iš interesų konflikto pusės žiūrėti, jau visiškai nėra įdomūs. Interesų konfliktui konstatuoti jie nėra įdomūs. Reikia deklaruoti sandorius, o kitas dalykas – reikia deklaruoti artimus asmenis, jeigu gali sukelti interesų konfliktą. Tai tie artimi asmenys ir taip kelia interesų konfliktą. Jeigu sandoriai yra padaromi tarp artimų asmenų, tai jau antraeilis dalykas“, - sakė G. Sakalauskas.
Buvęs VTEK darbuotojas atkreipė dėmesį, kad deklaravimas gali būti trijų lygmenų. Pirmajame asmuo atsako už savo duomenų teisingumą, antrajame – jam gali pagelbėti specialistas. Jei pirmuose dviejuose lygmenyse padaromos klaidos, trečiasis lygmuo – žurnalistų ir visuomenės skaidrumo siekis – nubaudžia deklaracijos pildytoją.
