Jis žurnalistams trečiadienį Seime teigė, jog „valstiečiai“ palaikytų konservatorių ir liberalų inicijuojamą parlamentinį tyrimą tik tuo atveju, jei būtų aiškinamasi ir konservatorių vadovautos Vyriausybės atsakomybė.
„Viešoje erdvėse prisiskaičiau daug nesąmonių. Jeigu bus rašomos nesąmonės apie trąšas žmonių, kurie išvis nesupranta, kas tai yra, iš ko jos gaminamos ir kaip, kas jas importuoja ir kokia tvarka importuoja, tokiu atveju bus abejojama, ar palaikyti. Bet jeigu ketinimas yra normalus – išsiaiškinti, kodėl valstybėje yra vienokia ar kitokia tvarka, – pasakysiu, kad tą tvarką nustatė tie patys konservatoriai. Atitinkamai, matyt, tirs patys save“, – teigė R. Karbauskis.
„Mes tokiu atveju palaikysime, bet išplėsime klausimus, kodėl konservatorių valdymo laikotarpiu buvo priimti tie sprendimai, kurie nesukūrė kontrolės sistemos“, – pridūrė jis.
Opozicijos iniciatyvai iš esmės neprieštarauja ir „valstietis“ Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – anot jo, politinio tyrimo sritis galėtų apimti „moralinius klausimus“, tačiau, jo nuomone, aiškintis teisinius klausimus reikėtų palikti savo tyrimą pradėjusiems prokurorams.
„Komisija kuriama svarbiais valstybei klausimais, taip įstatyme parašyta. Tad jeigu tai svarbus valstybei klausimas, tegu būna sukurta ta komisija. Iki to laiko gal ir prokuratūra atsakys, nes ir ji inicijuoja tyrimą. Kadangi tai yra lyg privačios įmonės veiklos tyrimas, prokuratūra yra tinkamas subjektas, kuris gali tirti tokį dalyką“, – sakė jis.
Konservatoriai bei liberalai siūlo aiškintis, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 200 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, nustatyti atvejus, kai didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus įsigyja ir sukaupia asmenys, kurie patys nevykdo jokios žemės ūkio veiklos, negyvena Lietuvoje ir „apskritai neturi nieko bendro su žemės ūkio veikla“.
Siūloma tirti, kokias schemas fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja siekdami apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 hektarų galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Opozicija kelia versiją, jog per tokias schemas realiai valdomi ir dirbami didesni žemės ūkio paskirties žemės plotai nei leidžia įstatymas.
