Ekonomikos analitikas Raimondas Kuodis savaitraštyje "Veidas" mėgina objektyviai atsakyti į klausimą: ar iš tikrųjų kiekvienas papildomas laisvadienis brangiai atsieina valstybės biudžetui?
Ginčų dalyviai – politikai ir verslininkai, natūralu, turi skirtingą požiūrį į poilsio dienų įtaką ekonomikai ir biudžetui. Pirmiesiems apsimoka dalyti papildomas šventines dienas rinkėjams, nes tai asmeniškai jiems lyg ir nieko nekainuoja. Verslininkai nori, kad tie patys rinkėjai ilgiau jiems dirbtų už tą pačią mėnesio algą, todėl linkę politikus gąsdinti pražūtinga švenčių įtaka ekonomikai ar žmonių moralei (darbuotojai prasigers).
Kitaip tariant, nė viena barikadų pusė neturi paskatų pateikti neiškreiptus argumentus.
Žinoma, verslininkams dėl viešųjų ryšių motyvų negalima tiesiai šviesiai kalbėti apie savo pelną. Todėl patogiausia argumentuoti pasitelkiant, pavyzdžiui, pasekmes biudžetui. Suprask, pačių darbuotojų socialinėms išmokoms, biudžetininkų algoms ir pensininkų pensijoms.
Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius neseniai teigė: "Dar buvęs premjeras Algirdas Brazauskas yra pasakęs, kad vienas laisvadienis reiškia, jog į biudžetą neįmokama apie 100 mln. litų. Bet tai buvo seniai, prieš trejus ketverius metus. Dabar biudžetas išaugęs ir mes drąsiai galime sakyti, kad vienas laisvadienis – apie 150 mln. Lt prarastų pinigų biudžete".
Iš šios citatos galima teigti, kad vyrauja mechaninis požiūris į švenčių pasekmes. Jei metų BVP yra apie 100 mlrd. Lt, per dieną jo sukuriama 273 mln. Lt. Šalies biudžetas sudaro apie trečdalį BVP, todėl pagal tokį paprastą požiūrį jis dėl papildomos poilsio dienos turėtų prarasti tik apie 90 mln. Lt, t.y. minėti garbūs ponai šiek tiek sutirštino spalvas.
Tačiau ar tikrai ekonomika ir biudžetas tiek nukenčia dėl papildomos poilsio dienos? Tikrai ne. Pažvelkime, kas vyksta svarbiausiuose ūkio sektoriuose poilsio dieną.
Žemės ūkyje augalai ir gyvuliai auga ir poilsio dienomis, karvytės, jei norite išsimiegoti, turi būti melžiamos kasdien.
Pramonėje yra gamyklų, kurios dėl didelių technologinių jų stabdymo sąnaudų dirba nesustodamos dieną ir naktį. Tokiu režimu veikia mūsų pramonės flagmanas "Mažeikių nafta". Be abejo, konvejerinio tipo gamyklose prie konvejerio stovintieji sukuria prekių proporcingai jų darbo laikui, pavyzdžiui, baldų, elektronikos, siuvimo pramonėje ir t.t. Tačiau tokio pobūdžio gamyklų pamažu mažėja.
Energetika – šilumos, vandens, elektros ūkis – veikia dieną ir naktį, nes žmonės negali net trumpam likti be šių paslaugų.
Statybos produktas turėtų stipriai koreliuoti su dirbtų valandų skaičiumi, todėl papildoma poilsio diena atitinkamai sumažintų bendrą rezultatą. Tačiau dėl statybų bumo nemažai statybininkų dirbdavo ir savaitgalį, galbūt už didesnį darbo užmokestį.
Prekybos sistema iš esmės veikia ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Jei taip ir nebūtų, žmonės daugiau pirktų penktadieniais.
Viešbučiai ir restoranai – jiems, kaip ir likusiai pramogų industrijos daliai, kuo daugiau poilsio dienų, tuo geriau. Nes žmonės turi daugiau laisvo laiko pramogauti.
Transportas ir ryšiai. Telefonais skambiname kasdien, viešasis transportas veža kasdien, uostas ir Būtingės terminalas savaitgaliais neužsidaro.
Įvairios paslaugos. Švenčių dienomis šis ūkio sektorius iš esmės nedirba, tačiau žmonės neapsikirpę nevaikšto, įmonės, ką reikia, susitvarko darbo dienomis.
Valstybės valdymo paslaugos. Galima pajuokauti: kuo mažiau biurokratai dirba, tuo mažiau nesąmonių pridaro. Biurokratų derybos savaitgaliais, kaip matome, šaliai, atrodo, ne į gera.
Švietimas. Taip, mokytojams ir dėstytojams reikia pasispausti, kad išdėstytų visą kursą. Jei nepavyksta – duokite mokiniams ir studentams patiems pasiskaityti.
Sveikatos apsauga. Dalis jos dirba ištisą parą, tačiau operacijų dėl švenčių turbūt padaroma šiek tiek mažiau.
Taigi, ką patvirtina ir matematinė ekonomikos analizė, švenčių įtaka pervertina pasekmes BVP ir biudžetui apie tris kartus. Be to, laisvalaikis taip pat yra prekė, kuri teikia mums pasitenkinimą. Tą ne ekonomistai dažnai užmiršta. Gerų Naujųjų metų!
