Konkretaus atsakymo apie tarptautinės geležinkelio linijos maršrutą per Lietuvą neišgirdo praėjusią savaitę Kaune pasitarime dalyvavę Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius ir rajono meras Povilas Žagunis. Vis dėlto miesto galva viliasi, kad „Rail Baltica“ bus tiesiama per Aukštaitijos sostinę.
Rajono vadovas – santūriai susilaiko. P. Žagunis sako esąs nei už, nei prieš, kad geležinkelis būtų tiesiamas per rajono žemes, o emocijas reikšti pradėsiąs tik tada, kai pamatys konkretų „Rail Baltica“ projektą ir susipažins su juo.
Apie magistralinę geležinkelio liniją „Rail Baltica“ kalbama ne tik Lietuvoje. Apie europinį geležinkelį šnekama ir Briuselyje.
Belgijos sostinėje pasiektas susitarimas dėl bendros įmonės „Rail Baltica“ steigimo.
Jos steigėjos būtų Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Tiesa, pastaroji valstybė didelio entuziazmo dėl šio projekto nerodo.
Lenkai teigia, kad jų šalis turi gerą geležinkelių infrastruktūrą ir neapsimoka investuoti į „Rail Baltica“.
Nuomonės skirtingos
Apie pasitarimą miesto ir rajono merai turi skirtingas nuomones. V. Satkevičius mano, kad jis buvo naudingas, o P. Žagunis teigia pasigedęs konkretumo.
Miesto vadovas džiaugėsi, kad Kaune išgirdo nemažai naujienų apie būsimąją geležinkelio trasą. „Nors pasitarimo rengėjai nenurodė, per kurį miestą – Panevėžį ar Šiaulius – drieksis geležinkelio vėžė, jis buvo naudingas. Buvo kalbama apie ekonominius dalykus, apie europinės geležinkelio vėžės konkurentus – Baltijos jūrą ir sunkiasvorį krovinius gabenantį transportą“, – aiškino miesto galva.
Nors, kaip tvirtino V. Satkevičius, pasitarime nebuvo užsiminta apie konkretų „Rail Baltica“ maršrutą, bet tikino manantis, kad vėžė eis per Panevėžį.
„Bent taip kalbama Europos Komisijoje. Ten sakoma, kad maršrutas Kaunas–Panevėžys–Ryga–Talinas būtų trumpesnis ir efektyvesnis, nes traukiniai – krovininiai ir keleiviniai – juo riedėtų greičiau, nei nutiestu per Šiaulius geležinkeliu“, – perspektyvas įžvelgia miesto vadovas.
Panevėžio merui nesuprantama rajono baimė, jei geležinkelio linija kirstų rajono žemes. V. Satkevičiaus teigimu, „Rail Baltica“ vėžė ekonomiškai naudinga ir miestui, ir rajonui.
Rajono vadovas P. Žagunis – atsargesnis. Jis sako, kad įvertinti projektą galės tik tuomet, kai jį pamatys parengtą.
„Kol kas negaliu pasakyti, kuris europinės vėžės maršrutas geresnis, ar per Šiaulius, ar per Panevėžį. Kauno pasitarime neišgirdau nieko konkretaus apie „Rail Baltica“ maršrutą. Buvo aptariami abu, neišskirtas nė vienas. Kita vertus, rudenį galutinį sprendimą priims šalies Vyriausybė. Tada viskas ir paaiškės. Dabar reikia rinkti visą informaciją apie europinę geležinkelio liniją. Žinios visada naudingos“, – diplomatiškas buvo P. Žagunis.
Neskuba dirbti
Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis skeptiškai vertina užsitęsusį „Rail Baltica“ projektą. „Mane stebina penkių valstybių, kurias turi kirsti geležinkelio liniją, vyriausybių ir EK priimami sprendimai. Nesuprantamas šalių blaškymasis, kai reikia skubiai nuspręsti. Planai stringa. Net nesugebama patvirtinti bendros įmonės, kuri būtų atsakinga už „Rail Baltica“.
Juokingai atrodo ginčai, kurios šalies – Lietuvos, Latvijos, Estijos ar Lenkijos – sostinėje bus bendra įmonė. Reikia kryptingai dirbti ir siekti, kad būtų priimtas sprendimas tiesti europinę geležinkelio liniją“, – pareiškė E. Masiulis. Plėtros perspektyvos
Bendrovė „Sweco Lietuva“ Panevėžyje liepos pradžioje pristatė pradedamą rengti europinio standarto geležinkelio trasos „Rail Baltica“ strateginį poveikio aplinkai vertinimą.
Projektas bus vertinamas trimis aspektais: poveikiu gamtinei, socialinei ir ekonominei aplinkai. Esą poveikio gamtai neturėtų būti, tačiau nusprendus tiesti liniją per Panevėžį reikėtų rezervuoti trasai reikalingas teritorijas – išpirkti žemes.
„Sweco Lietuva“ teigimu, trasa „Rail Baltica“ Panevėžiui labai svarbi – miestui atsivertų visiškai kitokios plėtros galimybės.
Planuojama trasa eitų vakarine miesto dalimi – per pramonės rajoną. Maršrutas būtų Pasvalys–Paįstrys–Gegužinė–aplinkkelis–Panevėžio laisvoji ekonominė zona (LEZ)– aplinkkelis ir už miesto – į rytus nuo Ramygalos. Priėmus sprendimą trasą tiesti per Panevėžį, jame atsirastų logistikos centras, nauja geležinkelio stotis, galbūt ji būtų statoma LEZ teritorijoje.
„Rail Baltica“ vėžė Lietuvoje turėtų būti tiesiama 2014–2020 metais.
