Bet, jei privatus verslas imsis projekto, kainos dar labiau išsipūs.
Lietuva dar tikisi išsisukti su paskolom, o latviai jau net svarsto variantą, jog europinė vėžė aplenktų Rygą. Dėl to jau net braška latvių ministro kėdė, nors Lietuvoje ramu ir dėl šios krizės niekas per daug nesijaudina.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
„Rail Baltica“ projektas Baltijos šalims mauna kilpą ant kaklo, paaiškėjus, kad ne vienerius metus politikai ir valdininkai melavo mokesčių mokėtojams apie jo kainą.
Baltijos šalių politikai ir valdininkai žmonėms aiškino, kad visoms šalims „Rail Baltica“ kainuos kiek mažiau nei 6 milijardus eurų. Bet kai patikrinimą atliko Baltijos šalių auditoriai, pamatė, kad gerai apmokami valdininkai tiek visko priprojektavo, kad viskam reikės beveik 24 milijardų eurų.
Latviai net parlamentinėje komisijoje pradėjo aiškintis, kas dėl to kaltas.
„Nuėjome į restoraną ir išgirdome, kad už pietus bus sumokėta. Užsisakėme steiką. O kai mėsą mums jau pradėjo kepti, mes supratome, kad niekas už tai nesumokės. O pinigų turime tik faršui ir bulvėm“, – kalba Tyrimo komisijos pirmininkas Gatis Liepinš.
Supratę, kad tiek pinigų surasti iki 2030 metų nerealu, politikai nusprendė, kad projektą įgyvendins etapais – iki 2030 m. nuties tik po vieną geležinkelio liniją, atsisakys kai kurių stočių statymo.
Estijoje situacija analogiška
Tiesa, ir pirmąjam reikės 15 milijardų. Lietuvai pirmas etapas kainuos beveik penkis su puse milijardo.
„Esminiai sprendimai bus priimami ES lygmeniu, derantis dėl kitos finansinės perspektyvos. Dėl to mums labai svarbu, kad būtų numatytas analogiškas finansavimas, ir dar mums jo, tiesą pasakius, reikėtų didesnio“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministras apie tai, kad Briuselis gali prisukti pinigų kranelį ir milijardų teks ieškoti patiems, net nenori kalbėti.
„Trys Baltijos šalys susitinka kitą savaitę Europos Komisijoje, tai yra bendras projektas. Mes nesame šitoje vietoje vieni ir čia yra labai svarbu“, – teigia susisiekimo ministras.
Latviai išsigandę – 2026–2028 m. jie iš Briuselio negaus nė euro, nors darbai jau pradėti. Panašu, kad Lietuvoje ir Estijoje situacija analogiška.
„Mums yra labai svarbus dalykas, kad ES būtų leista tas sumas po to kompensuotis. Šitoje vietoje, jeigu turėtume tokią galimybę, kurios šiuo metu nėra ir dėl ko deramės su EK, tai trys Baltijos šalys galėtų vieningai pasiskolinti, kad darbai nenutrūktų, kad jie įsibėgėję ir vyktų, o po to mes gavę papildomą finansavimą ES lygmeniu, galėtumėme tas paskolas padengti ir kompensuotis“, – aiškina Marius Skuodis.
Latvijoje braška ministro kėdė
Maža to, Skuodis jau kalba ir apie privataus verslo pritraukimą į projektą, taikant viešos ir privačios partnerystės modelį. Tokio modelio esmė ta, kad verslininkai pastato objektą iš savų pinigų, o vėliau valstybė verslui moka ne vieną dešimtmetį pinigus. Panašu į paskolą su didelėmis palūkanomis.
„Stočių, pavyzdžiui, ar Vilniaus geležinkelio stoties, ar kitų, tikrai neturėtų finansuoti valstybė. Tai galėtų padaryti privatus sektorius, kartu su įmone „Lietuvos geležinkeliai.“ Yra įmanomi ir kiti variantai, bet PPP tai yra pasiskolinimas, neapkraunant valstybės biudžeto“, – teigia M. Skuodis.
Įsileisti privatininkus svarsto ir latviai. Bet pas juos „Rail Baltica“ krizė tokia gili, kad net iškilo grėsmė, jog europinė vėžė aplenks sostinę Rygą. Ją pasiekti gali reikėti su persėdimu, persėdus į sena, rusiška vėže kursuojančius traukinius.
„Ministerija šiuo metu rengia pasiūlymą, kuris artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei“, – komentuoja Latvijos Susisiekimo ministerijos atstovė Kristine Malnača.
„Mes su ministru iš esmės esame kalbėję ir aš turiu pažadą, kad darys viską, kad Ryga būtų prijungta. Nes jeigu Rygos nėra prijungtos, tai kodėl mums nuo Panevėžio reikėtų vėžę statyti toliau? Sostinės turi būti prijungtos ir tai yra ES įsipareigojimas, kad sostinės turi būti sujungtos, ne atskiri taškai“, – tikina Skuodis.
Nors Lietuvoje dėl „Rail Balticos“ tylu ir ramu, bet Latvijoje skandalas jau pasiekė tokį lygį, kad braška jų ministro kėdė.
Giriasi, kad labiausiai pasistūmėjome į priekį
Paklaustas, ar žada pasitraukti iš pareigų, Latvijos Susisiekimo ministras tvirtai atkerta.
„Ne, šiuo metu mes identifikavome visas problemas, taip pat galvoju, kad turime ir realistiškus sprendimus. Yra visa eilė paveldėtų problemų, kurios nebuvo išspręstos daugybę metų“, – tikina Latvijos susisiekimo ministras Kaspars Briškens.
Lietuvos valdininkai giriasi, kad mūsų šalyje statybos labiausiai pasistūmėjusios į priekį. Realūs statybos darbai šiuo metu vyksta dviejuose ruožuose ties Jonava. Iš viso dirbama ties beveik 30 kilometrų geležinkelio atkarpa.
Tiesa, pagal planus, šiemet dar valdininkai planuoja pasirašyti sutartis dėl dar 36 kilometrų ruožo statybos, o kitais metais pridėti dar 49 kilometrus.
Europinę vėžę Lietuva jau turi nuo Lenkijos iki Kauno. Tačiau ji nutiesta taip, kad greitieji traukiniai, apie kuriuos svajoja projekto valdytojai, ja važiuoti negali. Maksimalus keleivinių traukinių greitis – 120 km/h.
Daugiau apie tai sužinkite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
