„Kol kas dar anksti kalbėti apie modulinius branduolinius reaktorius. Mes jų technologinę raidą atidžiai sekame, bet nemanome, kad jiems bus vietos energetinėje sistemoje anksčiau negu po 2040 metų, nes iki tol Baltijos šalys ir Lietuva turi labai didelį atsinaujinančių šaltinių resursą. (...) Kada jos pasieks brandą, ar jos pasieks brandą, ar jos pasieks realius sprendimus – pamatysime per dešimtmetį, kitą“, – šią savaitę Eltai kalbėjo D. Maikštėnas.
Visgi, pasak „Ignitis“ vadovo, grupė turėjo „naudingą“ pokalbį su šalyje viešėjusiais italų branduolinės energetikos startuolio „Newcleo“ atstovais, atvykusiais susitikti su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu.
„Su tais atstovais ir mes susitikome. Paaiškinome ir savo požiūrį ir (...) koks kelio žemėlapis yra vystant energetinę sistemą visame regione. Gera įmonė, viena iš keleto pasaulyje, kurios vysto tas technologijas“, – dėstė D. Maikštėnas.
„Manau, pokalbiai buvo labai naudingi. Kolegos irgi suprato, kokį potencialą turi Baltijos šalys, kodėl mes pirmenybę teikiame atsinaujinantiems šaltiniams. Ir labai aiškiai juos užtikrinome – (...) dabar orientacija yra į atsinaujinančius šaltinius, bet šalis ir visas regionas privalo išlaikyti opcionalumą. Kad ateityje, jeigu šios technologijos pasieks brandą, jos galėtų būti lengvai integruotos į sistemą. Požiūriai sutapo, toliau seksime jų progresą ir, jeigu reikės, bendradarbiausime“, – akcentavo jis.
Planuoja investicijas į saulę, vėją, žaliąjį vandenilį
Kaip yra kalbėjęs ministras D. Kreivys, Lietuva dėl palyginti mažos ekonomikos, tačiau didelio atsinaujinančios energetikos potencialo viena pirmųjų Europos Sąjungoje (ES) turi galimybių pasiekti gaminamos elektros perteklių. Jį eksportuoti šalis galėtų į didesnes bendrijos valstybes, patiriančias energetinių resursų trūkumą po importo iš Rusijos sustabdymo – pavyzdžiui, Vokietiją.
„Ignitis“ vadovas akcentuoja tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos kaimynių perspektyvas didinti žaliosios energijos pajėgumus – anot D. Maikštėno, teigiamam poslinkiui sąlygas sudarys ir bendrovės investicijos į žemyninio, jūrinio vėjo parkų infrastruktūrą, saulės energetiką ir elektrinių baterijų plėtrą.
„(Baltijos – ELTA) šalys gali pagaminti iki septynių kartų daugiau energijos negu pačios vartoja ir taip sukurti labai konkurencingą eksporto šaką, perduodant tą sukurtą žalią energiją Vokietijai ir taip pat labai stipriai padidinant regiono patrauklumą didelėms pramonės ir duomenų centrų investicijoms Lietuvoje“, – tikino D. Maikštėnas.
„Pagrindinė problema, į kurią mes dabar koncentruojamės – ne tik auginti gigavatus (elektros – ELTA) gamybos pusėje, bet didinti sistemos lankstumą. Nes tik sistemos lankstumas gali padėti integruoti daugiau atsinaujinančių šaltinių ir išvengti ekonomiškai žalingų neigiamų kainų“, – pabrėžė jis.
„Ignitis“ grupės valdomai „Ignitis gamybai“ planuojant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kauno HAE) 5-ąjį bloką, galintį išvystyti 110 megavatų (MW) galios, paleisti 2026 metų pabaigoje, D. Maikštėnas tikina, kad įgyvendintas projektas didins šalies energetinės sistemos lankstumą.
„Pagrindinis mūsų investicinis projektas, iš esmės padidinsiantis (energetinės sistemos – ELTA) lankstumą Baltijos šalyse, bus Kruonio (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – ELTA) 5 blokas, kuris sukurs beprecedentinį Europoje, labai didelį hidrolankstumą, kuris bus maždaug 10 gigavatvalandžių apimties – vienas didžiausių Europoje“, – akcentavo D. Maikštėnas.
Be saulės, vėjo ir vandens atsinaujinančios energijos šaltinių „Ignitis“ planuoja investicijas į žaliojo vandenilio išgavimą elektrolizės būdu, perėjimą prie kurio grupė numato po 2030 metų.
Kaip yra teigusi energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Lietuva visą reikalingą žaliojo vandenilio kiekį pati pasigaminti galėtų iki 2050 metų, taip pat jį eksportuoti. Vandenilio sektorius, kaip skaičiuojama, šiuo laikotarpiu iš viso galėtų pritraukti apie 14,4 mlrd. eurų vertės investicijų.
Žaliasis vandenilis veikia kaip energijos nešėjas, gali padėti integruoti nestabilius atsinaujinančios energijos šaltinius į šalių elektros energijos tinklus, „pernešti“ saulės elektrinių generuojamą elektrą iš dienos į naktį ir iš vasaros į žiemą.
Tikisi energetikos politikos tęstinumo
Pabrėždamas, kad atnaujinta energetinės nepriklausomybės strategija Seime priimta tiek valdančiųjų, tiek opozicijos balsais, D. Maikštėnas teigė iš būsimos valdžios besitikintis esamų strateginių krypčių energetikoje tęstinumo.
„Kas yra labai gerai, kad ji (strategija – ELTA) buvo įtvirtinta ir pozicijos, ir opozicijos tikrai tokiu pilnu ir dominuojančiu sutarimu. Energetikoje, kadangi projektai ir investicijos yra labai ilgalaikės, svarbu turėti tokį tvarų ir ilgalaikį tęstinumą. Ir būtent energetikos strategijos priėmimas šitą tęstinumą ir įtvirtina“, – tikino D. Maikštėnas.
Pasak „Ignitis“ vadovo, ambicija didinti atsinaujinančių šaltinių gamybą įtvirtinta įstatymu, kas šaliai leis išeiti į „visiškai kitus dydžio, kiekio, energijos ir lankstumo kiekius visame regione“. Naujieji tikslai, D. Maikštėno vertinimu, padės dekarbonizuoti vietinę pramonę, pritraukti užsienio energetinės pramonės investicijų ir kurti didelius žaliosios energijos eksporto srautus.
„Nacionalinė strategija (...) įtvirtina pagrindinius strateginius siekius ir principus, kurie 100 procentų sutampa su („Ignitis“ – ELTA) grupės strategija ir principais. Tai akivaizdu, kad šalis daugiausia laimės iš tos visos plėtros ir strategijos tęstinumo“, – sakė jis.
ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.
Strategija numato galimybę vystyti branduolinę energetiką, šalyje įrengiant ketvirtosios kartos modulinius branduolinius reaktorius (MBR), kurie, anot ministro D. Kreivio, yra mažesni ir saugesni už pasaulio rinkose eksploatuojamus šiuo metu.
Ministro teigimu, norint ateityje įsirengti tokių branduolinių reaktorių, politinis sprendimas turės būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.
