Kaip rašoma IŽA pranešime spaudai, IŽA pirmininkas Arnas Marcinkus tvirtina, kad tokia situacija ilgiau negali tęstis, nes tai – akivaizdi kitų žiniasklaidos rinkos dalyvių diskriminacija, tad nuspręsta kreiptis į institucijas, kurios organizuoja valstybinės reikšmės renginius.
„Esame įsitikinę, kad Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Liepos 6-osios ir kitų valstybinės reikšmės renginių organizatoriai siekia kuo didesnės visuomenės dalies įsitraukimo į renginius. Tam skirtos vaizdo ir garso transliacijos, kuriomis ir turėtų būti užtikrinamas maksimalus gyventojų pasiekiamumas. Pastaruoju metu iš šalies mokesčių mokėtojų išlaikomas LRT naudojasi padėtimi ir šalies biudžeto lėšomis rengiamos transliacijos signalu nesidalina su kitomis žiniasklaidos priemonėmis“, - sako A. Marcinkus.
Žiniasklaidos bendrovės „15min group“ generalinio direktoriaus Tomo Balžeko teigimu, būtent todėl prašome visų institucijų, kurios turi savininko teisę į renginių transliacijas, užtikrinti, kad valstybinės svarbos renginius transliuoti galėtų visos žiniasklaidos priemonės, kai to prašo, ir gautų reikiamus signalus.
„Praktika, kai tokios teisės suteikiamos išskirtinai tik vienai žiniasklaidos grupei, turi liautis. Juolab, kad šių renginių tikslas – užtikrinti, jog juos matytų kuo didesnė auditorija, o žmonės galėtų pasirinkti, per kurį žiniasklaidos kanalą nori žiūrėti valstybei svarbius minėjimus. Tad natūralu, kad turi būti suteikiama prieiga prie tiesioginio signalo, o ne išvestinių nuorodų į visuomeninio transliuotojo turinį“, - sako T. Balžekas.
T. Balžeko nuomone, neteisinga, kai siauras tikslas – didinti LRT auditorijos dėmesį komercinės žiniasklaidos sąskaita – užgožia visuomenės interesą net tokiais atvejais kaip Sausio 13-osios minėjimas.
Naujienų portalo lrytas.lt direktoriaus ir vyriausiojo redaktoriaus Tautvydo Mikalajūno nuomone, nebegali būti kuriami tokie precedentai, kai valstybinės svarbos įvykius, valstybinius renginius ir kitus minėjimus transliuoja tik visuomeninis transliuotojas.
„Esame įsitikinę, kad tokia praktika neužtikrina Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. Be to, yra buvę pavyzdžių, kai LRT signalu neatlyginamai dalijasi su kitų šalių transliuotojais, bet vietos žiniasklaidos grupės yra ignoruojamos ir joms teikiamas tik signalas, kuriuo galima retransliuoti visuomeninio transliuotojo turinį. Toks elgesys iškreipia ne tik žiniasklaidos rinką, bet ir riboja žodžio laisvę, visuomenės teisę žinoti“, - sako T. Mikalajūnas.
Sudarius galimybes kuo didesniam žiniasklaidos priemonių ratui transliuoti svarbiausius valstybinės reikšmės renginius ir įvykius, būtų užtikrintos sąlygos pasiekti maksimaliai didžiausią šalies auditoriją.
IŽA vienija didžiausią auditoriją turinčius šalies naujienų portalus - DELFI.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, tv3.lt, Madeinvilnius.lt, Kasvyksta.lt, VE.lt, Etaplius.lt.
Tekstas yra papildytas LRT komentaru:
„Nacionalinės reikšmės valstybinių renginių transliavimas nėra suteikiamas išimtinai vienai žiniasklaidos grupei. Šie renginiai/minėjimai/įvykiai dažniausiai yra vieši, todėl žiniasklaidos kanalai gali išreikšti norą, kreipdamiesi į šalies institucijas, kurios rengia nacionalinės reikšmės valstybinius renginius bei turi savininko teisę į renginių transliacijas, filmuoti ir transliuoti savo žiniasklaidos priemonėse.
Tokia nuostata įtvirtinta LR Visuomenės informavimo įstatyme, apie tai byloja ir konstitucinė doktrina, kuri numato, kad kaip visuomeninio, taip ir kitų radijo ir televizijos transliuotojų, visuomeninio taip pat, samprata yra glaudžiai susijusi su viešuoju interesu – visuomenės interesu būti informuotai bei informacijos laisve. Joms neprieštarauja ir LRT įstatyme numatyta visuomeninio transliuotojo teisė nemokamai įrašyti ir transliuoti Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus. Kai dėl renginio, minėjimo, įvykio vietos nėra galimybės profesionaliai dirbti visoms norą transliuoti išreiškusioms žiniasklaidos priemonėms, LRT suteikia prieigą prie tiesioginio signalo.
Kai 2019 m. vyko 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, Valstybinių laidotuvių ceremonija, LRT transliacijos signalas iš Koplyčios buvo atviras visai šalies žiniasklaidai. Tais pačiais metais LRT filmavo ir transliavo LR prezidento Gitano Nausėdos inauguraciją. Dalis renginių buvo viešose, atvirose erdvėse, dalis – erdvėse, kuriose techniškai nebuvo galimybės tilpti visiems žiniasklaidos atstovams. Iš šių erdvių LRT taip pat pasidalino prieiga prie tiesioginio signalo.
Norime atkreipti dėmesį, kad dažniausiai nacionalinės reikšmės valstybinių renginių/minėjų/įvykių pasiruošimas transliacijai pradedamas likus keliems mėnesiams iki datos, todėl suprantama, kad šalies institucijoms, organizuojančioms šiuos renginius, sudėtinga naujai organizuoti erdves žiniasklaidai, kai į jas kreipiasi likus kelioms dienoms iki įvykio. Šiais metais visuomeninis transliuotojas visoms besikreipusioms žiniasklaidos priemonėms leido transliuoti Sausio 13-osios renginį, dalinantis LRT grotuvu arba transliacijas LRT „YouTube“ paskyroje (taip vadinama išvestine nuoroda).
Šis variantas, suprantame, jų netenkino, o mes nematome priežasčių, kodėl LRT transliacija, kuriai iš anksto ruošiasi LRT komanda, turėtų tapti po kitų žiniasklaidos kanalų logotipais ir reklama besislepiančiu turiniu, jei LRT būtų sutikusi paduoti tiesioginio signalo prieigą. Minėjimas vyko viešoje erdvėje, todėl jam nebuvo taikomi jokie filmavimo ar transliavimo teisių ribojimai norintiems dirbti ir transliuoti minėjimą mūsų šalies žmonėms“.
