„Didinkime mūsų BVP, didinkime mūsų ekonomikos pyragą. Tokiu atveju ir gynybai skirtų lėšų poreikis bus didesnis. O dabartiniu, trumpuoju periodu aš manau, kad tikrai reikėtų pasiskolinti, tuo labiau, kad tai yra ilgalaikė programa. Per ateinančius porą metų pamatysime, kokia yra situacija, o dabar mums yra svarbu, kad Lietuvos ekonomika augtų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Mūsų manymu, gynyba turėtų būti bendras visų reikalas <...>.
Labai norėtųsi, kad mūsų Vyriausybė ir Europos Sąjunga labai padėtų dabartiniam ir, tikėkimės, patvirtintam eurokomisarui Kubiliui surinkti tinkamą lėšų kiekį į būtent jo asignuojamą direktoratą“, – tikino jis.
Tai jis kalbėjo verslo iniciatyvos „4 procentai“ užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo apie gyventojų nusiteikimą krašto gynybos finansavimui pristatyme.
Naujausia apklausa rodo, kad 26,3 proc. šalies gyventojų visiškai sutinka, jog Lietuva turėtų skirti 4 proc. BVP savo gynybai, o 24,9 proc. greičiau sutinka su šiuo teiginiu.
Tuo tarpu su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 14,3 proc., greičiau nesutinka – 10,9 proc., o beveik ketvirtadalis – 23,6 proc. – nei sutinka, nei nesutinka su siekiu didinti finansavimą krašto apsaugai iki 4 proc.
Su teiginiu, kad politinės partijos turi kuo skubiau susitarti dėl didesnio gynybos finansavimo, sutinka 61 proc. respondentų. Nesutinka – 18 proc., nei sutinka, nei nesutinka – 21 proc.
Nepadidinus finansavimo kariuomenei Lietuva neapsigintų
Tyrimo pristatyme Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tvirtino, kad 68 procentai respondentų mano, jog svarbiausias prioritetas šiuo metu turi būti gynyba ir saugumas.
Jis pridūrė, jog su teiginiu, kad politinės partijos susitartų dėl didesnio gynybos finansavimo, sutinka 61 proc. respondentų.
„Ar manote, kad užpuolimo atveju Lietuvos kariuomenė turi būti pajėgi savo jėgomis sustabdyti priešišką kariuomenę prie Lietuvos sienos?
Skaičius yra įspūdingas, 69 proc. gyventojų mano, kad mes patys turime būti pajėgūs apsiginti. Iš principo, jei prisimintume, kad kariuomenės vadas sakė, jog siekiant jam įgyvendinti mūsų, kaip visuomenei, kariuomenei keliamas užduotis, 4–5 proc. yra tas finansavimo rodiklis, kuris turėtų būti“, – sakė A. Romanovskis.
Jis priminė, kad šiuo metu, su dabartiniais pajėgumais ir resursais, Lietuvos kariuomenė negalėtų įgyvendinti tikslo apsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą.
„Kai mes kalbame apie 4 procentus gynybai, paprastas dalykas – kariuomenė tikriausiai, gal ji negali šiuo metu to pasakyti, bet to, ko mes tikimės iš kariuomenės, kaip ji turėtų užtikrinti gyventojų apsaugą, ji to negali padaryti. Elementaru, trūksta finansavimo“, – teigė LVK prezidentas.
Pasigenda politinės valios
Pristatant tyrimo rezultatus, tvirtinama, kad 51 proc. visuomenės mano, kad didesnis finsansavimas galėtų būti pasiektas per skolinimąsį.
Jo teigimu, šalies politikams svarbu priimti politinį sprendimą nuosekliai didinti išlaidas gynybai.
„Kada yra pinigai, tada yra pokalbis su visais gamintojais, kurie irgi yra verslininkai, yra visai kitoks. Kai tu ateini nusipirkti keletą dešimčių tankų ar vieną priešlėktuvinės gynybos sistemą, tai tave stato į eilės galą ir tu ten stovi. <..> Ko mes dabar pasigendame, tai politinės valios“, – pabrėžė A. Romanovskis.
Lietuva neturi kitos išeities: „Turime eiti tiek, kiek reikia, kad mes išgyventume“
Anot iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narės, „Telia“ vadovės Giedrės Kaminskaitės-Salters, Lietuva neturi kitos išeities, kaip tik finansavimą krašto apsaugai didinti ir toliau.
„Tam, kad mes išsilaikytume, kol iniciatyvą perims NATO, mums reikia investuoti tuos 14,5 mlrd. eurų, norime mes to ar nenorime. 4 procentai buvo gera pradžia, išjudinome visuomenę, bet realiai mes turime eiti tiek, kiek reikia, kad mes išgyventume“, – tikino ji.
G. Kaminskaitė-Salters taip pat pažymėjo, kad idealiu atveju Lietuva gynybai galėtų skirti ir daugiau nei 4 proc. BVP.
„Mes turime pradėti žiūrėti į tai kaip į vieną iš mūsų pramonės industrijos šakų, mes turim realiai perorientuoti visą Lietuvos <...> pramoninį žemėlapį ir žiūrėti kaip į pramonės industriją, kaip vieną iš mūsų augimo sričių ir į tai investuoti savo BVP. Verslas tai parems, kadangi verslui tai yra išlikimo klausimas“, – aiškino „Telia Lietuvos“ vadovė.
„Ne šiaip sau mes norime tų keturių, keturių su puse ar šešių procentų, o tam, kad viskas, kas buvo sukurta per 30 metų, būtų išlaikyta ir galėtume toliau auginti. Nes dabar mes esame tikrai auksiniame Lietuvos verslo laikotarpyje“, – pabrėžė ji.
Greta 4 proc. BVP gynybai skyrimo, Lietuvos gyventojai iš naujai išrinkto parlamento tikisi ir ryžtingų sprendimų vystant gynybos pramonę šalyje, su šiuo teiginiu sutinka 7 iš 10 apklaustųjų.
Nurodoma, kad jau dabar Lietuvoje galima gaminti dronus, sprogmenis, NATO standartus atitinkančius artilerijos sviedinius. Be to, prognozuojama, kad 2026 m. šalyje pradės veikti Vokietijos „Rheinmetall“ gamykla.
Verslo iniciatyvos „4 procentai“ užsakymų tyrimą apklausų bendrovė „Norstat“ atliko spalio 4-11 dienomis, apklausoje dalyvavo 1 tūkst. šalies gyventojų.
Šiemet gynybai Lietuva skiria 3,1 proc. BVP, pirminiame kitų metų biudžete numatyta skirti 3,03 proc. BVP, kartu sudarant galimybę skolintis papildomai.
