Apie tai, kokia tikroji Helovino ir lietuviškų Vėlinių prasmė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė psichologas Edvardas Šidlauskas.
Kokią priešpriešą sukuria Helovinas ir Vėlinės?
Be abejo, čia galimas visuomenės susiskaldymas. <...> Dalis žmonių tiesiog nežino, o kiti nemato problemos, nes giliau į tai nežvelgia. Čia, sakyčiau, yra vartotojiškas požiūris, kad Helovinas yra smagu, dar viena šventė. O dalis žiūri rimčiau arba per vertybinę, tikėjimo prizmę. Tada jie mato priešpriešas, kad vis dėl to tai nėra katalikiška šventė.
Jei į tai pažiūrėčiau atsiejęs visas religines prielaidas, tiesiog kaip į reiškinį, tai čia gali būti ir teigiamų momentų. Tai gali būti kaip terapija. Per Heloviną galima saugiai išgyventi baimės jausmą.
Kai kurie žmonės, kurie dažniausiai turi nerimo sutrikimą ar depresiją, prisiriša prie tokių dalykų, pavyzdžiui, mėgsta siaubo filmus, atrakcionus ar kitus siaubą keliančius dalykus. Tokiu būdu jie, kontroliuojamoje aplinkoje išgyvendami potyrius, pasijaučia kažkiek geriau. Tai – kaip savotiškas katarsis. Bet iš to ir atsiranda priklausomybė tokiems potyriams.
Vaikams tai tiesiog yra legali proga išdykauti ir prašyti saldainių, panašiai kaip per Užgavėnes. Vaikai nemato tame bėdos, bet taip pat jie ir nesigilina į tai, kas yra Helovinas.
Kodėl siaubo filmai vaikams yra draudžiami, bet siaubo parkai – leidžiami. Dar ir nuolaidos vaikams taikomos. Ar reikėtų tokiems parkams riboti įėjimą pagal amžių?
Smurtas suaugusio žmogaus psichikai turi vienas pasekmes, o vaikui gali būti net fatališkos. Turiu klientų vaikų, kurie (po išgąsčio, smurto – aut. past.) nustoja kalbėti, pradeda mikčioti. Vaikai gali būti sutraumuoti, nes jų psichika dar nėra susiformavusi. Drastiški žudymo, kraujo, nukristų galūnių vaizdavimai yra per didelė emocinio smurto dozė vaikui.
Kai vaikai mato, kaip mušasi tėvai, tai laikoma ir smurtu prieš vaikus, tai kenkia vaiko psichikai. Todėl, pavyzdžiui, filmai, kuriuose yra didesnė smurto dozė, yra apribojami amžiumi.
Prieš Heloviną parduotuvės išsipuošia moliūgais ir kitomis dekoracijomis, žmonės skatinami pirkti Helovino prekes. Ši šventė yra labai komercializuojama. Kodėl žmonės besaikiškai perka daiktus?
Mes gyvename vartotojų visuomenėje, kur žmonės neturi gilesnio dvasinio pagrindo ir eina pasroviui. Jei yra vidinė tuštuma, jie neturi vertybių ar gyvenimo prasmės, tai belieka stengtis kuo maloniau pragyventi gyvenimą, kuo skaniau pavalgyti, kuo daugiau keliauti. Ir, kai persisotina, tada traukia link ekstremalių, pikantiškų, keistų dalykų. Čia yra vartotojo sąmonė. Tokie žmonės giliai nemąsto.
Dėl to besaikiu pirkimu siekiama užpildyti vidinę dvasinę tuštumą, bedugnę. Kas yra paradoksalu, kad ši bedugnė niekada nebus užpildyta jusliniais malonumais ar smagiomis emocijomis. Tai yra masės, kuri nemąsto, valdymo principas. „Duonos ir žaidimų“ yra gyvūnų valdymo principas, šuns dresūra, bet ne žmogaus. Žmogui reikia daugiau.
Visą pokalbį, kuriame dalyvavo ir kunigas Ričardas Doveika, išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
