Parsidavinėja moksleivės
Italijoje, siekiant išsiaiškinti ar moksleiviai užsiiminėja seksu už pinigus, buvo pravesta anoniminė apklausa. Tai buvo padaryta po to, kai spaudoje pasirodė straipsnių apie tai, kad moksleiviai mokyklose ne tik mokosi.
Aplausos rezultatai šokiravo, nes paaiškėjo kad net 14 proc. mokyklų egzistuoja prostitucija. Iš trijų tūkstančių vyresnių nei 13 metų apklaustų moksleivių beveik 40 procentų pareiškė, kad niekada savo mokyklose nesusidūrė su prostitucijos problema, dar 46,5 procentų tuo klausimu iš vis nieko pasakyti negalėjo, o likusieji patvirtino informaciją apie prostituciją mokyklose.
Kaip rašo laikraštis „The Local“, kas ketvirtas iš tų paauglių, kurie patvirtino prostitucijos faktą, intymiomis paslaugomis naudojasi arba jas teikia reguliariai. 5 procentai apklaustųjų pareiškė, kad apmokamomis sekso paslaugomis pasinaudojo tik kartą, o dar 8,6 procento pareiškė pasiruošę pasinaudoti moksleivių parduodama meile.
Skandalas dėl mokyklinės prostitucijos kilo po to, kai Romoje buvo areštuota moteris, kuri pardavinėjo savo 14-metę dukterį. Iš pradžių moksleivė pati užsidirbdavo parsiduodama. Apie tai sužinojusi jos motina niekam nepranešė, o nusprendė užsidirbti pati ir tapo dukters sutenere. Į šį „biznį“ duktė dar įtraukė ir savo 15-metę draugę. Iš kiekvieno aptarnauto vyro jaunos meilės deivės uždirbdavo apie 300 eurų.
Sutenerę ir jos biznį padėjo atskleisti 15-metės mama. Įtarusi, kad duktė uždarbiauja savo kūnu, ji pasamdė privatų detektyvą, kuris labai greitai išsiaiškino, kad abi merginos klientų susiranda pažinčių poratle „Bakeca Incontri“. Tuomet medžiaga buvo pateikta policijai. Pareigūnai sulaikė 5 vyrus, kurie klientams siūlydavo moksleivių paslaugas. Tyrimo metu apklausiami ir vyrai, kurie naudojosi nepilnamečių seksu.
Paauglių viešnamis
Labai panašių faktų ne kartą atskleista ir Lietuvoje. Kad ir „paauglių viešnamis Garliavoje“ – taip pavadino jį likvidavę policininkai. Čia pas savo „darbdavį“, kuris organizuodavo „sekso pamokas“ su mokiais klientais, po pamokų slapta skubėdavo grupelė moksleivių. To paauglių viešnamio bosas, garliaviškis Elvis Bendoraitis už organizuotą prostitucijos „verslą“ buvo nuteistas kalėti 13 metų.
E. Bendoraitis gyveno ir būrelį prostitučių prižiūrėjo pačiame Garliavos centre. Pareigūnai pastėro išgirdę, kad tai vyko su pertraukomis kone 4 metus! Mergaites E. Bendoraitis prisiviliodavo darbo siūlymais – esą tvarkysiančios namus. Dažniausiai apgaule įkliuvusios paauglės savo „globėjo“ bijodavo, nes jis pasitraukti neleisdavo. Viena tokių, pervargusi ir nutarusi pabėgti, galiausiai kreipėsi į policiją, paskui taip padarė dar šešios jos likimo draugės. Jauniausiajai – vos 13 metų.
Septintokės ir aštuntokės – toks buvo Kauno ir Garliavos mokyklų moksleivių – viešnamio „darbuotojų“ amžius. Jos kas rytą išeidavo į mokyklą, bet grįždavo labai vėlai. Tėvai buvo įsitikinę, kad dukterys po pamokų aktyviai lanko įvairius būrelius. Tuo metu jos slapta lankė prostitučių „būrelį“. Jo „vadovas“ be jokių skrupulų iškviesdavo paaugles „dirbti“ net ir joms sėdint pamokose.
Anot policininkų, sąvadautoją E. Bendoraitį labiausiai domino mergaitės, dar neturėjusios lytinių santykių. Net kelios tokios nekaltybę prarado kliento glėbyje, kitos pirmiausia buvo „išbandytos“ paties boso. Mergaitės buvo naivios – dar visai vaikai. Jas sąvadautojas prisiviliodavo rodomu ypatingu dėmesiu, meiliomis SMS žinutėmis, skiriamais pasimatymais, kelionėmis prabangiu automobiliu, vaišėmis kavinėse, net saldainiais.
O už „darbą“ prostitutėms nubyrėdavo po 15–40 litų. Pats bosas, aišku, pasiimdavo kur kas daugiau pinigų. Pavyzdžiui, jeigu mergaitė su klientu būdavo visą naktį, klientui kainuodavo 1500 litų. „Akistatos“ kalbinti teisėsaugininkai neslėpė pritariantys nuomonei, kad tokie nepilnamečių prostitučių klientai yra tikrų tikriausi pedofilai – juk jie lytiškai išnaudoja mergaites, nesubrendusias paaugles.
Suviliojo atlyginimai
Vilniaus apygardos teismas nesenai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui, nuteisė jaunas merginas į prostituciją įtraukusį ir iš to pelno turėjusį vilnietį Artūrą Petkų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Petkus organizavo 9 merginų prostituciją Lietuvoje ir užsienyje. Merginos teikė seksualines paslaugas Vilniuje, o taip pat vyko į Liuksemburgą, Kretą (Graikija).
Lietuvoje klientai joms už valandą mokėdavo nuo 200 litų, o visa para kainuodavo nuo 500 litų. Didžiąją dalį šių pinigų A. Petkus pasilikdavo sau.
Kai kurioms į Liuksenburgą važiuojančioms merginoms buvo sakoma, kad jos dirbs striptizo šokėjomis, tačiau dalis jau išvažiuodamos žinojo, kad be šokių teks teikti ir lytines paslaugas. Merginos to nesibodėjo, jas tenkino didesnis uždarbis.
Naktiniame klube privataus pusvalandžio trukmės šokio kaina – 200 eurų, iš kurių šokėjai atitekdavo vos 35 eurai, o už 30 minučių trukmės intymias paslaugas klientas mokėdavo 400 eurų, iš kurių merginai atitekdavo 70 eurų. Už valandą intymių paslaugų klientas įstaigai sumokėdavo 600 eurų, iš kurių merginai atitekdavo – 100 eurų. Už kiekvieną atvežtą merginą A. Petkus pasiimdavo savo dalį.
Pats A. Petkus neigė, kad merginoms parūpindavo prostitučių darbą. Teisme jis tikino, jog į užsienį vykusios lietuvaitės turėjo dirbti striptizo šokėjomis.
„Jeigu tame klube merginos pagal savo pačių apsisprendimą ir teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, už tai aš neturiu ir negaliu atsakyti, – pareiškė A. Petkus. – Man sumokėto atlyginimo dydis visiškai nepriklausė nuo to, ar mergina teiks seksualines paslaugas klube, ar ne, todėl aš neturėjau jokio intereso siųsti merginas prostitucijai“.
Beje, vyras teisme atskleidė, kad striptizo šokėja klube per mėnesį uždirbdavo apie 10 000litų. Galbūt, todėl nė viena mergina, dirbusi prostitute, nenorėjo būti pripažinta nukentėjusiaja. Tačiau teismas vis tik konstatavo, kad „nėra ypač svarbu, ar merginos jaučiasi nukentėjusiomis, kadangi tai, kad mergina pateikiama kaip prekė jos sutikimu, už kurios paslaugas seksualiniams poreikiams tenkinti vėliau atsiskaitoma įvairiomis formomis (tiek pinigais, tiek kitokiomis materialinėmis vertybėmis), yra objektyviai žalinga pačiam asmeniui, be to, taip pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios dorovinės nuostatos, kurias dabartinis baudžiamasis įstatymas saugo kaip vieną iš vertybių“.
Parsidavinėja vaikai
Naujausias tyrimas, kurį atliko NVO ECPAT („Vaikų prostitucijos, pornografijos ir prekybos vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais pabaiga“), parodė, kad prekyba vaikais seksualiniam išnaudojimui išaugo netgi ir Europos Sąjungos šalyse. Maždaug 9 mln. mergaičių ir 1 mln. berniukų tapo seksualinio išnaudojimo aukomis, ypač Kambodžoje, Tailande, Indonezijoje ir Rusijoje. Pagal UNICEF (sėkmingiausia pasaulyje humanitarinė organizacija, dirbanti išskirtinai vaikams) vertinimą, apyvarta vaikų pornografijos ir prostitucijos srityje siekia 250 mlrd. eurų.
Izraelyje buvo sulaikyta Ofakimos mieste esančio viešnamio savininkė už tai, kad priimė į darbą 14-metę vietinės mokyklos moksleivę. Dešimtys viešnamio klientų net nežinojo, kad jiems sekso paslaugas teikia nepilnametė. Policija taip pat išsiaiškino, kad viešnamio savininkė į savo įstaigą kvietėsi 14-16 metų paauglius, kurie mokėjo pinigus už tai, kad šeimininkė leido slapčiomis stebėti, kas vyksta viešnamio kambariuose.
Indonezijoje moksleiviai savo kūnu prekiauja jau nuo 11 metų. Dažniausiai pirmaisiais klientais tampa vyresniųjų klasių mokiniai. UNICEF duomenimis, Brazilijoje apie ketvirtis milijono vaikų yra eksploatuojami sutenerių. Daugelis jų yra tų vaikų giminaičiai. Spaudoje aprašomas faktas, kad ūkininkas išžagino nepilnametę giminaitę Marą, o po to ėmė pardavinėti ją kitiems. Kai 15-metė tapo nėščia, giminaitis privertė ją pasidaryti abortą. Galų gale nepilnametė tapo dar ir narkomane.
O 13-metė Mariana sekso paslaugas vairuotojams ėmė teikti verčiama motinos, kuri neturėdavo pinigų net cigaretėms. Laikraštis „The Daily Mail“ rašo, kad, jei mergina nerasdavo klientų ir grįždavo namo be pinigų, motina ją dar ir sumušdavo.
Brazilijoje mergaitės sekso palaugas teikia vos už 12 dolerių. Tarptautinė visuomenė dėl tokios padėties labai sunerimusi ir reikalauja iš Brazilijos vyriausybės, kad sustiprintų kovą su vaikų prostitucija. Tai susiję ir su tuo, kad šioje šalyje vyks olimpiada.
Pardavinėjo tėvas
Panašiai vyko ir Mažeikių rajone, kur tėvas pardavinėjo dukrą. Šiaulių apygardos teismas jį nuteisė kalėti 12 metų.
Asocialus vyriškis dukterį „ruošė“ nuo 13 metų – kai namie likdavo su ja vienas, tvirkindavo mergaitę. Mažametės skundais nenorėjo patikėti nei jos motina, nei policija, todėl šeimoje likusi gyventi mergaitė, ir toliau buvo tėvo labai dažnai tvirkinama, o sukaukusi 16 metų – dar buvo ir išžaginta. Po šio įvykio tėvas, dukrai įdiegęs mintį, kad ji esanti paleistuvė, pradėjo ją pardavinėti – ieškodavo paauglei klientų pagal jos vardu paties sukurptą skelbimą, platinamą televizijos programose. Klientų atsirasdavo.
Paauglė, bijodama tėvo ir todėl jam besąlygiškai paklusdama, iš tų tėvo surastųjų klientų, su kuriais intymiai bendrauti susitikdavo sutartoje vietoje, paimdavo 200 litų. Iš kai kurių klientų paauglė už seksą gaudavo įvairių dovanėlių. Tai sužinojęs tėvas vienam klientui net pateikė užsakymą – nupirkti jam dviratį.
Mokslus apleidusią paauglę, susirgusią depresija, iš tėvo sekso vergovės išvadavo vienas jai simpatizavęs klientas – iš mergaitės išgirdęs jos istoriją, jis pranešė į policiją.
Savo inciatyva
Klaipėdoje buvo teisiami vyrukai, kurie turėjo lytinius santykius su vos mažametystės ribą peržengusia mergaite. Jaunuoliai buvo labai sutrikę – girdi, jiedu nepadarę jokio nusikaltimo, nes Lolitos (taip pavadinkime mergaitę) neskriaudę – juk nežaginę! Ji pati juos susiradusi, pati suviliojusi ir įsisiūliusi, nes yra prostitutė, o jiedu – ne vieninteliai Lolitos klientai.
Iš pradžių teisėsaugininkams atrodė, kad tokia įtariamųjų pozicija – tik gynybos taktika. Tačiau tiriant paaiškėjo liūdna tiesa. Lolita iškart pateko socialinių tarnybų darbuotojų globon. Paauglė turi tėvus, bet šie gyvena atskirai. Abu įtraukti į socialinės rizikos šeimų grupę, nes girtauja. Duktė likusi su tėvu.
Kad „kažką kažkada“ pražiopsojęs, neneigia ir pats Lolitos tėvas. Jis pareigūnus tikino apie dukters slaptą „darbą“ nenutuokęs ir net neįtaręs.
Lolitos likimu susirūpinusios globėjos sakė, kad Lolita ieškojo savarankiško gyvenimo kelio, nes šeimoje jai stigo dėmesio ir šilumos. Beje, mergaitė nėra kokia nors nenuovoki kvailelė, ji neblogai mokosi.
Paauglė prisipažino, kad klientų ieškodavosi pati: „užkabindavo“ vieną, „padirbdavo“, o per šį apie save pranešdavo kitiems. Toks „skelbimas iš lūpų į lūpas“ sklido gana greitai. Jaunoji prostitutė nebuvo brangininkė – už sekso seansą prašydavo nuo 50 iki 100 litų. Dažniausiai „dirbdavo“ po pamokų, vakarais, savaitgaliais. Įtarta, kad mergaitė buvo kažkieno įtraukta į prostitucijos liūną – priversta ir paversta sekso verge, galbūt, po kokių nors kvaišalų poveikio. Bet šie įtarimai nepasitvirtino.
Niekieno vaikai
Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose gyvena šimtai nepilnamečių, neturinčių jokios pilietybės – tokius faktus išsiaiškino BBC. Televizijos laida „Inside Out London“ papasakojo apie tokius „niekieno vaikus“, kurie priversti už maistą pardavinėti savo kūną.
Tyrimas atskleidė, jog ši problema Jungtinėje Karalystė žymiai opesnė nei manyta iki šiol.
Dauguma Londone gyvenančių nepilnamečių be pilietybės į šalį atvyko nelegaliai ir niekada taip ir nebuvo oficialiai registruoti. Dėl šios paprastos priežasties tokie vaikai negali mokytis ir negauna socialinio būsto. Kai kurių „niekieno vaikų“ amžius net nesiekia 14 metų. Jie neturi pinigų, neturi kur gyventi. Pilietybės ir dokumentų neturinčios jaunos merginos priverstos pardavinėti savo kūną. Viena septyniolikmetė, atvykusi iš Afrikos, tvirtina, jog nėra šalies, kurią ji galėtų vadinti savo namais. Baimindamasi dėl neramumų šalyje, mergaitės motina sumokėjo vienam savo draugui, kad šis jos dukra pasirūpintų D. Britanijoje. Tačiau po kelių mėnesių mergaitės globėjas dingo kaip į vandenį.
„Pradėjau gyventi tiesiog gatvėje. Kartais jaučiuosi taip, tarsi lėtai save žudyčiau. Esu priversta vos už kelis svarus, kartais pensus, žaloti save, jausti didelę gėdą. Kartais taip darau vien už maistą ar galimybę prisiglausti nakčiai“, – pasakoja mergina.
Kaip teigia Oksfordo universiteto migracijos politikos ir visuomenės centro specialistai, Londonas ir Birmingamas – miestai, kur tokių beteisių jaunuolių gyvena daugiausiai. Dažniausiai tai nepilnamečiai atvykėliai iš Afganistano, Brazilijos, Kinijos, Jamaikos, Nigerijos, Irano, Irako ir Turkijos Kurdų regiono.
Tyrimo metu nustatyta, jog panašių problemų turi net 10 proc. visų Londone gyvenančių nepilnamečių.
KOMENTARAS
Svetlana KULŠIS, asociacijos „Demetra“ pirmininkė:
Manau, yra ne vienas atsakymas į klausimą, kodėl mergaitės atsiduria prostitucijos liūne. Vienos yra priverčiamos sąvadautojams numačius, kad jos duos gerą pelną. Kitos – manau, tokių yra daugiausia – įstumiamos dėl alkoholio ar narkotikų padaryto poveikio, galbūt sąmoningai pripratintos prie šių ydų ir jau turinčios priklausomybę nuo jų, todėl paklūstančios, nes reikia pinigų. Dar viena grupė nepilnamečių gundosi greitai pasiekiama prabanga – nori gražiai atrodyti, brangiai rengtis, neįgydamos jokio išsilavinimo, jokio diplomo. Esu sutikusi ir tokią, kuri savo kūną pardavinėjo tik vasarą, kad galėtų užsidirbti prieš rugsėjį, kai reikia eiti į mokyklą, nes tėvai – asocialūs.
Bendraujame su tokiomis merginomis ir moterimis, kurios nori pabėgti iš tos sekso vergovės, išsivaduoti. Jaunesnės negu 14 metų nesu sutikusi. Bet nepilnamečių, kurioms 15–16 metų, yra nemažai. Dauguma tokių mergaičių nesuvokia, kad jos tapo prostitucijos, prekybos žmonėmis aukomis. Dažniausiai tai socialinės rizikos šeimų atžalos, kurių kasdienybe tėvai nesidomi, nes arba yra geriantys, arba narkomanai, arba atlieka bausmę. Taip pat – globos namų auklėtinės. Štai gudrūs sąvadautojai apgyvendina mergaites kokiame nors sandėlyje ar garaže, o netoliese kasdien dirbantys statybininkai jomis ir naudojasi, kažkiek sumokėdami.
Lietuvoje gali būti per 6000 sekso paslaugas teikiančių moterų. Vien Vilniuje – apie 1000. Mūsų asociacija turi ryšį maždaug su 700 Vilniuje dirbančių tokių moterų ir merginų, o kitos bendrauti nenori.
Prostitucija – seniausia pasaulyje profesija, ir ji niekur nedings. Todėl neįmanoma užtikrinti, kad šiame „versle“ neatsidurtų nė viena nepilnametė – jos turi paklausą. Visa tai – šeimos ir mokyklos rankose. Taip pat – ir pačios valstybės, kuri, manau, dar nenori matyti šios opios problemos ir ją spręsti. Juk klesti girtavimas, narkomanija – prostitucijos variklis. O pati prostitucija – tai pavojus visuomenės saugumui: lytiškai plintančios ligos, smurtas, paliekami kūdikiai ir kita.
