Kaip nurodoma pranešime, tokį sprendimą prokuroras priėmė konstatavęs, jog diskusijos metu pasirinktos ir A. Valotkos išsakytos formuluotės ir palyginimai nėra užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę.
„Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad nenustatyta, jog A. Valotkos išsakytuose teiginiuose būtų tiesioginio ar netiesioginio neapykantos skleidimo, būtų įžeidžiama, išjuokiama ar šmeižiama tam tikra gyventojų dalis ir grupė, todėl juose nėra nei Baudžiamojo kodekso (...) numatytos nusikalstamos veikos, nei jokios kitos nusikalstamos veikos požymių“, – nurodoma pranešime.
Liepą apie lenkiškus užrašus Vilniaus rajone diskutuojant LRT radijo laidoje Kalbos inspekcijos viršininkas sakė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja kalba.
„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo A. Valotka.
Dėl A. Valotkos pasisakymų į kultūros ministrą Simoną Kairį kreipėsi Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius, taip pat Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwillas (Konstantis Radživilas) – diplomatas pasmerkė šiuos inspekcijos vadovo žodžius ir išreiškė viltį, jog taip padarys ir šalies vadovai.
Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet paragino A. Valotką nepolitikuoti ir atlikti jam numatytas funkcijas, S. Kairys žadėjo A. Valotkos pasisakymus įvertins ministerijoje sudaryta komisija.
Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Geriau pradėkit bylą dėl riboto naudojimo informacijos apie tankų pirkimą paviešinimo.
