Apie lietuvių polinkį į savižudybę, rodos, žino visas pasaulis. Prieš porą dienų paskelbtas žemėlapis, kaip kinai įsivaizduoja europiečius. Lietuviai nurodomi kaip savižudžiai. Nors žemėlapis byloja apie stereotipus, tiesos čia yra. Per metus mūsų šalyje nusižudo apie tūkstantis žmonių, t.y., po kelis kasdien. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje savo noru iš gyvenimo pasitraukė apie 30 tūkstančių žmonių. Maždaug tiek gyvena Jonavoje. Sveikatos apsaugos ministerija mato prošvaistę – padėtis esą gerėja.
„Situacija iš tiesų pagerėjo, visada norisi, kad būtų dar geriau, tačiau, jeigu žiūrėsime per dešimtmetį, tai pagerėjimas yra 40 proc. Suprantu, kad rodikliai dar dideli ir vis dar esame pirmose gretose Europoje, tačiau nereiktų gal norėti, kad per keletą metų taip greitai susitvarkytų“, - sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Psichologai atkerta, kad savižudybių mažiau, nes Lietuvoje tiesiog sumažėjo gyventojų. Štai vien į „Jaunimo liniją“ kasdien paskambina apie 300 žmonių.
„Bent 10 iš jų būna pokalbiai su savižudybės rizika. Tai gali būti nuo lengvo pokalbio, kai žmogus galvoja apie savižudybę, kartais kyla minčių, iki to, kur žmogus žudosi pokalbio metu. Tai parodo, kad tai yra svarbi tema“, - tikina „Jaunimo linijos“ atstovas Antanas Grižas.
Psichologo teigimu, vien pokalbių neužtenka. Būtinos ir kitos priemonės: pagalba po bandymo nusižudyti, artimųjų mokymai. Tačiau valdžios pastangų stabdyti kraupią statistiką esą pasigendama.
„Aš, kaip psichologas ir kaip „Jaunimo linijos“ atstovas, nematau esminių pastangų ir proveržių šitoje srityje. Mes „Jaunimo linijoje“ darome viską, ką galime ir mes pasiekiam rezultatų tame, kame mes galim pasiekti“, - priduria A. Grižas.
Sveikatos apsaugos viceministrė vardija, kas padaryta per 10 metų: įkurti psichikos sveikatos centrai, mobiliosios brigados, konsultuojamos šeimos ir vaikai. Šiemet veiklą pradėjo ir Savižudybių prevencijos biuras. 6 jo darbuotojai analizuoja padėtį ir siūlo priemones, kaip stabdyti savižudybes. Tačiau lietuviai kaip žudėsi taip ir žudosi. Biuro specialistas pripažįsta, kad veiksmingos – tik kompleksinės priemonės, tačiau institucijos bendrauja vangiai, taigi siūlymai kol kas lieka popieriuje.
„Svarbu, kad tos darbo grupės, kurios yra ministerijoje, galų gale būtų sprendimai priimti ir galbūt kad būtų mažiau tų priemonių pasirinkta, bet būtų nuspręsta ir jos jau būtų įgyvendinamos“, - teigia Savižudybių prevencijos biuro vyr. specialistas Rimantas Misevičius.
24-erius metus veikiančios „Jaunimo linijos“ psichologai sako teikiantys ir savo siūlymus, tačiau jie negirdimi.
„Jokio dialogo su Savižudybių prevencijos biuru mes neturime. Mes nežinome, kas vyksta tenai ir negauname apie tai informacijos, į mus tikrai nesikreipia“, - atkerta „Jaunimo linijos“ atstovas.
„To geranoriškumo trūksta iš visų pusių. Jeigu susėstume visi ir kalbėtume vienu balsu ir į vieną pusę žiūrėtume, būtų daug lengviau“, - sako L. Vaidelienė.
Viceministrės teigimu, jau rugsėjį bus tvirtinamas naujas priemonių planas. Jame numatyti mokymai savižudybes iš arti matantiems pedagogams, medikams, ugniagesiams, numatoma diegti emocinės pagalbos telefonus. Savižudybių prevencijos biuro atstovas teigia, kad daugiausia žudosi vyresnio amžiaus vyrai, gyvenantys mažuose miesteliuose. Tai rodo, kad pagalba tiesiog neprieinama, trūksta specialistų, o ir patys gyventojai nėra informuoti, kur kreiptis pagalbos.
„Ar šiai dienai yra kažkas, kas galėtų dirbti su tais žmonėmis, jų motyvaciją skatinti, kad štai, galbūt tu esi krizinėje situacijoje ir gali būti negeros išeitys, netinkamos?“, - retoriškai klausia R. Misevičius.
Specialistų teigimu, dažniausiai žmonės žudosi dėl problemų šeimoje, patyčių, smurto, prievartos. Daug įtakos tam turi ir laiku nediagnozuota depresija, paprasčiausios pagarbos vienas kitam stygius. Liūdniausia esą, kad nutraukti savo gyvybę paskatina ir blogi pavyzdžiai. Savižudybių statistika ypač šoktelėjo prieš kelerius metus, kai iš gyvenimo pasitraukė aktorius Vytautas Šapranauskas. Didžiulė problema ir alkoholis - net 70 proc. savižudžių būna apsvaigę.
