O lapkritis visame pasaulyje buvo kone šilčiausias per visą stebėjimų istoriją. Klimatologai įspėja, kad orai šils ir toliau, o tai lems, kad mus nuolat kamuos ekstremalūs reiškiniai, o vasaros – atvirkščiai – gali būti vėsesnės. Klimato kaita susuka protą ir gyvūnams bei augalams, visgi gamtininkai ramina, kad gamta nepražus.
Gruodis sumušė rekordus
Tuoj viduržiemis, o antys ramiausiai sau turškiasi tvenkinyje. Aplinkui pilna maisto, o ledo – nė užuomazgų. O kaip kitaip, jeigu oro temperatūra – gerokai virš nulio. Pasirodo, praėjęs gruodis vėl sumušė rekordus. Vidutinė temperatūra buvo net trimis laipsniais aukštesnė nei įprasta.
„3 laipsniai yra daug. O paskutinis dešimtadienis – net apie 5 laipsnius. Tai tikrai daug“, - sakė klimatologas Donatas Valiukas.
Keliais laipsniais šiltesnis buvo ir lapkritis. Maža to, šis mėnuo išskirtinis visame pasaulyje. Jis buvo trečias šilčiausias lapkritis per beveik 140 metų. O pernykščiai metai Lietuvoje buvo puse laipsnio šiltesni nei įprasta.
Tikros žiemos nebus
„Buvo 2015 m. šilčiausi, paskui 2016 m. Panašu, kad ir 2017 m. Tai tas šiltėjimas, tendencijos globaliu mastu jau keletą metų iš eilės muša naujus rekordus.“
O rekordai čia nebūtinai laukiami, ypač tiems, kurie svajoja apie senovišką gilią žiemą. Gamtininkai sako: kad tikros žiemos šiemet nebus, buvo aišku jau spalį.
„Matėsi pagal visus gamtos reiškinius, kad tikros žiemos neturėsim. Daug kas stebėjosi, sakė, kad čia spėjimas, bet čia nebuvo spėjimas", - kalbėjo gamtininkas S. Paltanavičius.
Užtat sniego pernai pridrėbė tada, kai jau norėjosi pavasario – per pačias Velykas. Ir ne tik. O liepos mėnuo – atvirkščiai – buvo vėsesnis nei turėtų. Klimatologai aiškina, kad tokie reiškiniai pamažu taps įprasti. Žiemos taps šiltesnės, o vasaros gali būti ir vėsesnės, o temperatūrų šuolius vis dažniau lydės ekstremalūs reiškiniai.
Gyvūnams - kitoks režimas
„Tas šiltėjimas dar labiau stiprės. Bet kartu stiprės ir ekstremalesni reiškiniai, pavojingi reiškiniai, kurie pasireiškia ne tik temperatūrų svyravimu, bet ir atneša nuostolių per vėtras, vėjus, kritulius, sausras ir pan.“, - sako gamtininkasValiukas.
O gyvūnai ir augalai irgi pradeda gyvuoti kitokiu režimu. Kaip pasakoja Selemonas Paltanavičius, prieš pat Naujuosius pamaryje užfiksuota tūkstančiai pempių, o Žuvinte – žąsų ir gervių. Nors jos iš Lietuvos turėtų būti seniai išskridusios.
O ledynai dėl klimato kaitos nyksta neįtikėtinu greičiu. Visgi Paltanavičius nemano, kad augalams ir gyvūnams gresia katastrofa.
Pasak gamtininko, gyvūnai jau tūkstančius metų keičia perėjimo, žiemojimo vietas, migracijos kelius ir taip sugeba prisitaikyti.
Klimatologai prognozuoja, kad šiltesni nei įprastai bus ir pirmieji šių metų mėnesiai. Mokslininkai pripažįsta, kad klimato kaitos sustabdyti jau neįmanoma, žmonijai belieka mažinti anglies dvideginio išmetimą.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
