s. paltanavičius

Kol daugelis skundžiasi žvarbiais ir nemaloniais orais, mūsų klimatas nepaliauja šilti. Pasirodo, ką tik pasibaigęs gruodis buvo net trimis laipsniais šiltesnis nei ilgametė norma. O lapkritis visame pasaulyje buvo kone šilčiausias per visą stebėjimų istoriją. Klimatologai įspėja, kad orai šils ir toliau, o tai lems, kad mus nuolat kamuos ekstremalūs reiškiniai, o vasaros – atvirkščiai – gali būti vėsesnės.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Jei kartą miške palikote dovanų girios žvėrims, žinokite, kad davėte įžadą, ir tai tapo jūsų prievole. Taip teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Anot jo, vienkartinių dovanų gyvūnai nelaukia, nes gamtoje akcijų nebūna. „Gyvūnai net nepajaus, jie tikrai neateis tų jūsų vienkartinių lauktuvių, nes jų nelauks. Juo labiau jei įteiksite jas labiausiai netikusiu būdu – morkas sukabinsite ant eglučių. Niekam jos tokios nereikalingos“, – tikina S. Paltanavičius.

Erkės gamtoje išliks visą laiką, tačiau tikimybė, kad jos paklius ant mūsų rūbų, sumažės tuomet, kai prasidės šalnos, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Kaip teigia medicinos entomologė Milda Žygutienė, vaikščioti po miškus ramiau bus galima nuo lapkričio. „Nesu grybautojas, tačiau mėgstu vaikščioti po mišką, fotografuoti gyvūnus. Deja, bet visą vasarą į miškus dėl erkių stengiuosi nekelti kojos, girdėjau, kad dabar jos yra labai išbadėjusios.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Būtent kregždžių lizdai ir juose esantys kiaušiniai arba jaunikliai dažniausiai nukenčia nuo kiaunių, o apsaugoti lizdus galima tik labai netradiciniais būdais, teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. LRT radijo klausytoja teiraujasi, kaip iš palėpės išprašyti kiaunę ir apsaugoti pastogėje įsikūrusias kregždes.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje pagaliau šilta, kaip ir turėtų būti tokiu vasaros metu. Šiluma ar karštis, kaip kam atrodo, trunka taip neilgai, kad mums nėra progos atsidusti ir ištarti tradicinį „kada tai liausis“. Kada dar gali būti taip šilta, jei ne liepą? Karštis – dieną, karštis – naktį. Vis tai turi prasmę ir gamtai reiškia labai daug. Baigiasi visuotinio augimo ir vešėjimo laikas.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Į LRT radiją kreipėsi Vida iš Anykščių, susirūpinusi jos bites erzinančiais kovarniais. „Mano bityne šį pavasarį aukštose eglėse apsigyveno kovarniai. Jie kelia labai didelį triukšmą, ir bitės tapo piktos. Prašau atsakyti, ar tie kovarniai tikrai kenkia bitėms? O jei taip, ką daryti? Kreipiausi į seniūniją. Seniūnas bendravo su gamtosaugininkais. Jų atsakymas – išsikelk bites“ – pasakoja moteris.

Kūrybingo žmogaus veiklos sričių ribos dažnai būna itin plačios. Selemonas Paltanavičius – Lietuvos prozininkas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas. Vasario pabaigoje vyksiančioje Knygų mugėje autorius pristatys pakartotinį knygos „Labas, kaip gyveni?“ leidimą. Joje – 14 laiškų iš girios, puikiu stiliumi pateiktos ir vaikams įdomiai papasakotos miško gyvenimo akimirkos.

Štai kaip turi atrodyti vėlyvas ruduo. Žvalgomės ir esame įsitikinę, kad šiemet jis yra puikus – toks, kokį galima tik įsivaizduoti. Sakysite, trūksta saulės? Tačiau lapkričio pabaigoje ji visada būna lyg reta viešnia. Gamta savo vaikus ruošia ilgam poilsiui, tad perėjimas į ramybės būseną nuo to ir pradedamas – trumpinant dieną. Kalendorius rudeniui skiria dar dešimt dienų. Kiek ruduo truks iš tikrųjų, prognozuoti ar spėlioti sunku. Ir ar verta? Prieš keletą dienų išvydome pirmąjį sniegelį.

Lietuvoje bobų vasara, pati jos pradžia. Savo kulminaciją ši vasarėlė pasieks per Šv. Mykolą, rugsėjo 29-ąją. Iki tol reikia laukti nors ir permainingų, galbūt ne pačių šilčiausių, bet labai įsimintinų orų. Kai baigsis trumpas lietutis, jau nežinia kelintas per dieną, blykstels saulė, išstumdys baltus pūkuotus debesis. Ko dar laukti? Ar gražesnės, paskutinės šiais metais vasaros galime tikėtis? Vėstančios naktys gali atnešti pirmas rimtesnes šalnas. Vėstančios naktys paukščiams liepia skubėti.

Kai danguje susiglaudžia tirštesni debesys, vieni kitų skubame klausti – negi malonūs, dar labai vasariški rugsėjo orai baigėsi. Toks mūsų skubėjimas tikrai nereikalingas, o kaip įsitikinsime vėliau, – šiek tiek juokingas. Šių metų ruduo yra labai gražus, neregėtai šiltas, švelnus. Tiek saulės rugsėjį, vargu, ar esame matę. Nors jau regėjome pirmąsias šalnas, bet jos buvo lyg priminimas ir patikinimas, kad toks reiškinys kaip šalna dar nepradingo.

Išlydime rugpjūtį, bet dar ne vasarą. Net ir vis labiau vėstančios naktys, sunkios ryto rasos neturėtų mūsų nuteikti rudeniškai. Tiesiog rudens nuojautos jau yra, o paties rudens dar teks palaukti. Šių dienų vasara – jau kitokia. Švystelėjus saulelei, atokaitoje – šilta ar net karšta. Užslinkus debesies šešėliui, vėsoka ar žvarbu. Ir vėjelis kartais gali būti kaip reta nedraugiškas.

Lietuvoje tokia graži vasara. Negalime sakyti, kad tokios nesame matę, tačiau ši tikrai puiki. Šilta, nei sausa, nei per drėgna, žodžiu, turime puikią vasarą, kuria verta džiaugtis ir branginti. Kalendorinei vasarai lieka dar trejetas savaičių, o tikroji tęsis ilgiau. Gamtininkai, meteorologai ir net skeptikai sako, kad ši vasara bus viena ilgiausių, nes prasidėjo labai anksti, gegužės viduryje. Jeigu ji užtruks bent iki rugsėjo 10-osios, turėsime nuostabią gamtos dovaną.

Lietuvoje vasara. Ko gero, ne tokia, kokios norėtume, bent jau keletą paskutinių dienų. Žmonės vis teiraujasi, ar teko matyti tokią šaltą ir lietingą vasarą, kaip ši. Tokie klausimai pribloškia ir primena – mūsų atmintis labai trumpa. Mes mokame, o gal esame išmokyti daugiau dėmesio skirti ne geriems, maloniems dalykams, o trumpiems sunkesnio gyvenimo blyksniams.

Vienuose namuose netoli Vilniaus šiomis dienomis apsigyveno mažas kiškutis. Jį, atklydusį iš miško per apsnigtą pievą į gyvenvietę, priglaudė Tomo S. šeima. Kiškučiai atėjo į kiemą Tomas S. portalo balsas.lt žurnalistams pasakojo, kad prieš kelias dienas savo kieme pamatė tupinčius du mažus, į delną telpančius kiškučius. Atėję į gyvenvietę tolokai nuo miško, jie glaudėsi prie tvoros. „Aš pats auginu triušius, tai ir paėmiau tą kiškutį. Jam maždaug 20 dienų.

Pasauliui laukiant vadinamosios „majų apokalipsės“ dienos, Balsas.lt žinomo gamtininko, aplinkosaugininko ir prozininko Selemono Paltanavičiaus teiravosi, ar kokie nors žemėje vykstantys gamtos reiškiniai gali kelti pavojų gyvybei mūsų planetoje ir kokie žmogaus veiksmai gali sukelti visiems mums pražūtingų padarinių. Kitaip sakant, ar kurie nors iš gausybės pasaulio pabaigos scenarijų galėtų tapti realybe. Pasaulis kinta nuolat „Gamtoje visi procesai vyksta cikliškai.