Po ministro pirmininko susitikimo su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais paaiškėjo, kad Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatytas antradienį, išvakarėse, šalims pavyko susitarti, jog minimalios mėnesinės algos didinimo ir darbo kodekso liberalizavimo klausimai bus nesiejami vienas su kitu.
„Matome visas galimybes, kad rytoj Trišalėje taryboje didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie 15, pritars. Yra likusios kai kurios nuostatos, apie kurias toliau yra diskutuojama. Gali būti, tai bus sprendžiama kad dviem paketais“, – po susitikimo žurnalistams pareiškė premjeras.
O Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, dar penktadienį kalbėjęs, kad sutikti su daugeliu valdžios reikalavimų negalima, pareiškė:
„Aš džiaugiuosi, kad mes sutarėm, kad Darbo kodeksas ir MMA nėra siejami dalykai“.
Dėl MMA dar konsultuosis
Premjeras dar kartą pabrėžė, kad jų pasiūlymas – MMA nuo liepos 1 d. didinti iki 850 Lt, o nuo kitų metų sausio – iki 900 Lt išlieka. Tačiau A. Černiauskas buvo atsargesnis.
„Dėl MMA mūsų pasiūlymas lieka kaip ir buvo – 900 Lt, mes esame dėl to susitarę su darbdaviais. Dabar, kai pasikeitė situacija, ir tai atsieta nuo Darbo kodekso, mes mėginsime konsultuotis su įmonių dirbančiaisiais, kaip jie žiūrėtų į didinimą nuo liepos 1 d. 50 litų, ar juos tai tenkintų, ir kai turėsime jų nuomonę, tada galėsime pasakyti, ką apie tai galvojame“, – pareiškė A. Černiauskas.
Darbdavių atstovo, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Jono Guzavičiaus teigimu, darbdaviai jau anksčiau vieningai yra pritarę, kad MMA nuo liepos 1 d. turėtų būti 900 Lt.
„Apie tolimesnę mes nediskutavome, ir mes liekame prie tos pačios pozicijos. Ir šiandien siūlėme ir vyriausybei, ir profesinėms sąjungoms nesieti dviejų dalykų – darbo kodekso ir MMA. Manau, kad atskirai šiuos klausimus žymiai lengviau spręsti“,– sakė darbdavių atstovas.
Darbo kodekso liberalizavimui – žalia šviesa?
Premjero teigimu, sutarta, kad bus parengtas pasiūlymų, kaip keisti Darbo kodeksą, paketas, kuris bus teikiamas Seimui, o dėl tų pasiūlymų, kuriems profsąjungos nepritaria, bus diskutuojama toliau.
„Pakeitimai turėtų būti vykdomi per kolektyvines sutartis <...> suteikdami darbuotojams ir darbdaviams daugiau galimybių susitarti, pamatysime, kad geriausi sprendimai priimami susitariant“, – pareiškė jis, pabrėždamas, kad „visų požiūris buvo panašus: darbo santykių lankstumas reikalingas tam, kad darbdaviai drąsiau kurtų naujas darbo vietas“, – teigė A. Kubilius.
Anot J. Guzavičiaus, darbdaviai pasisako už mažesnes išmokas atleidžiamiems darbuotojams. Tačiau jis neatmeta, kad įmonė ir darbuotojai kolektyvinėje sutartyje gali numatyti ir didesnes.
Paklaustas, kokiems pasiūlymams profesinės sąjungos nepritaria, A. Černiauskas sakė:
„Kalbame apie atleidimo išmokas, kai darbuotojas bus atleidžiamas darbdavio valia, ir siūlome jas palikti tokias pačias kaip yra, bet kolektyvinėse sutartyse leisti susitarti dėl kitokių išmokų. Terminuoto darbo sutartys pastoviam darbui galėtų būti sudaromos tais atvejais, kai tai numatyta kolektyvinėse sutartyse“.
Jis užsiminė, kad profesinės sąjungos mano, jog 65–eri metai neturėtų būti priežastis atleisti darbuotoją. A. Černiauskas taip pat sakė , kad tam tikrų diskusijų sukėlė siūlymais kitaip skaičiuoti atostogas ir kai kurie kiti aspektai.
Kolektyvinės sutartys Lietuvoje nepopuliarios
Pasitarimo dalyvių teigimu, profesinės sąjungos siūlo, o darbdaviai pritaria, kad nemažai nuostatų, kurios darbo santykius darbo lankstesnius, galėtų būti perkelta į kolektyvines sutartis, kurių plėtrą esą taip pat galėtų paskatinti Darbo kodekso pataisos.
Tačiau kolektyvinės sutartys Lietuvoje nėra populiarios. Į žurnalistų klausimą, kokioje dalyje šalies įmonių jos yra sudarytos, A. Černiauskas atsakė, kad jos gali būti sudarytos iki ketvirtadalio įmonių.
