Pasak jos, vienas kriterijų didinant atlyginimus galėtų būti infliacijos rodiklis.
„Jeigu kalbame apie atlyginimus, turėtų būti pagaliau sugrįžta prie senos minties – atlyginimų indeksavimo įstatymo. Kaip šiandien mums auga atlyginimai? Kiek darbdavys nori, tiek duoda. Tai yra nedovanotina praktika. Vakar turėjome diskusiją su Belgijos atstovais ir jie pasakojo savo patirtį – pas juos automatiškai auga atlyginimai, priklausomai nuo vieno ar kito rodiklio“, – BNS penktadienį sakė I. Ruginienė.
„Infliacija, pavyzdžiui, galėtų būti tas rodiklis. Jeigu mes turime infliaciją penkis–aštuonis procentus, automatiškai tiek kas metus turi didėti atlyginimai, kad žmogus dėl šito jau nepergyventų“, – pridūrė ji.
Pasak I. Ruginienės, reikėtų didinti spaudimą Vyriausybei grįžti prie mokesčių klausimų, pirmiausia didinant jų progresyvumą su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms.
„Čia ir dabar turi būti didinamas progresyvumas kitoms didelėms su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms“, – sakė LPSK pirmininkė.
Ji teigė iš Vyriausybės pasigendanti aiškios krypties ir vizijos dėl pernai pradėtos svarstyti mokesčių reformos: „Pagal planą tai turėjo išryškėti praeitą rudenį, bet jau baigiasi pavasaris, tuoj peržengsime į vasarą ir dar tų krypčių nematome“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė balandžio pradžioje teigė, jog mokesčių reforma ir lengvatų peržiūra bus atlikta, kai stabilizuosis dabartinė ekonominė situacija.
Pasigedo dėmesio sankcijų paliestų įmonių darbuotojams
Pasak I. Ruginienės, situacija Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“, kai vasario pradžioje įmonėje kilo darbuotojų streikas, parodė, jog darbdaviai nesupranta socialinio dialogo reikšmės.
„Darbdaviams dar reikia labai nemažai mokytis ir ugdytis, kad jie suprastų, kad priimti sprendimai kartu su darbuotojais atneša didžiausią pridėtinę vertę, pasitenkinimą abejoms šalims ir sukuria tą vertę, kurios darbdavys ir ieško“, – teigė LPSK pirmininkė.
Tuo metu įgyvendinant Vakarų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai I. Ruginienė iš valdžios pasigenda dėmesio jų tiesiogiai paliestų įmonių darbuotojams. Jos teigimu, pritaikius sankcijas reikia pasirūpinti žmonėmis, pavyzdžiui, juos perkvalifikuojant arba nacionalizuoti tokias įmones.
„Svarbiausias žingsnis ne tik pritaikyti sankcijas, bet ir surasti sprendimus, kaip išsaugoti tuos žmones, kurie slypi po tomis sankcijomis. (...) Jeigu Vyriausybė sako, kad taikome sankcijas, nes įmonėje negali būti rusiško kapitalo – nacionalizuokite įmonę. Kodėl ne? Tas mechanizmas tikrai gali būti ir žmonės nepraras darbo, ir įmonė veiks“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Jeigu tas netinka, galima rasti kitų sprendimų. Galbūt darbo rinkoje yra pilna laisvų vietų, tik reikia papildomai perkvalifikuoti žmones“, – pridūrė ji.
