Greitinti istorijos ratą jungiant universitetus nederėtų – gal po dvidešimties metų ar daugiau, kai atsivers didelės demografinės duobės, universitetams vadovaujantys žmonės tikrai pasiūlys ne blogesnius aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo variantus.
Ekspertų siūlomus planus sujungti universitetus skeptiškai vertinantis Lietuvos edukologijos universiteto rektorius prof. Algirdas Gaižutis neabejoja, kad Lietuvos universitetų stambinimas nieko neišgelbės ir nepagerins studijų kokybės.
„Mums reikia išlaikyti savo klasikinio profilio universitetus ir profilinius (universitetus), o studentų skaičiaus mažėjimas universitetui – tik į naudą. (...) Ar mums, lietuviams, reikia skubėti imtis tokių mokytojo rengimo variacijų, kurios faktiškai mus vestų prie daraktoriavimo? Ar esame tokie nuskurdę, kad šitai misionieriškiausiai profesijai neturime pinigų? Pinigų yra, greičiausiai galvose ko nors trūksta“, – kalbėjo A. Gaižutis pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje „Mokytojo profesijos ateitis Lietuvoje“.
Kaip jau skelbta, ekspertų darbo grupė siūlo optimizuoti Vilniuje ir Kaune veikiančių valstybinių universitetų tinklą, sujungiant juos iki 2015 metų į Vilniaus universitetą, iki 2017 metų – į Kauno universitetą. Lietuvos edukologijos universitetą prijungti prie Vilniaus universiteto siūloma jau pirmajame optimizavimo etape iki 2012 metų pabaigos.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) atstovai būgštauja, kad planuojant šį universitetą prijungti prie Vilniaus universiteto nukentės mokytojų rengimas, studijų programos ir LEU įdiegtas tikslingiausiu laikomas lygiagretusis studijų modulis, kai studentai rengiami būti ir savo pasirinkto dalyko specialistais, ir pedagogais.
Lietuvos edukologijos universitetas, pasak rektoriaus, galėtų būti prijungtas prie Vilniaus universiteto tik turint labai rimtą teisinį pagrindą, bet tie procesai, jo teigimu, būtų labai sudėtingi.
„Mūsų universitetas yra profilinis, jam išgyventi laisvosios rinkos sąlygomis daug sunkiau. LEU rengia ir edukologus, ir švietimo valdytojus, ir kitų daugelio profesijų atstovus, kurie reikalingi tam, kad mes ne tik lavintume vaikus, bet ir rūpintumės visos šalies įvairių socialinių, tautinių grupių švietimu ir aukštu humanistiniu lygiu“, – teigia rektorius.
Pasak A. Gaižučio, pasaulyje egzistuoja ne vienas vadinamasis „megauniversitetas“, kuriuose studijuoja protu nesuvokiamas skaičius – po keletą milijonų – studentų. „Masiniai universitetai man visada kelia įtarumą. Didelės struktūros taip pat turi daug pažeidžiamų pusių. Nedideliuose universitetuose, kurie mobilūs, dinamiški, galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų – tai rodo Europos patirtis. Kalbama apie optimalius studentų skaičius – 10–12 tūkstančių. Jeigu mūsų Lietuvos edukologijos universiteto studentų mažės, mažės ir dėstytojų, ir tai labai neblogai gali išeiti į naudą ir vieniems, ir kitiems“, – teigė A. Gaižutis.
Prognozuojama, kad dėl demografinių tendencijų iki 2020 metų bendras studentų skaičius smuks daugiau nei 40 proc. – nuo 160 tūkst. iki 100 tūkst. Mažėjant potencialių studentų skaičiui, teigiama, po kelerių metų dalis universitetų negalės vykdyti studijų programų ir dėl studentų trūkumo.
