Lietuva turėtų kasmet išsiųsti 5 tūkstančius studentų valstybės lėšomis studijuoti užsienio universitetuose, o šalies sportą reikėtų fi nansuoti iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto.
Tokius siūlymus Permainų koalicijos partneriams pateikė Tautos prisikėlimo partija (TPP). Ji nori valdančioje koalicijoje turėti daugiau sprendimų ir veiklos erdvės. „Iki šiol, ypač mokesčių politikoje, pirmuoju smuiku grojo ir sąlygas diktavo konservatorių frakcija. Šita situacija, mūsų nuomone, turėtų keistis“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Seimo Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūnas Laimontas Dinius.
Sportą – Krašto apsaugos ministerijai
Šalies sportas gali būti fi nansuojamas iki 100 mln. litų iš Krašto apsaugos biudžeto, teigia Tautos prisikėlimo partija. TPP ketina išsiųsti laiškus šalies didžiausiems futbolo ir krepšinio klubų vadovams (BC „Lietuvos Rytas“, BC „Žalgiris“, FC „Ekranas“, FC „Žalgiris“, FC „Kaunas“), siūlydama pareikšti nuomonę dėl sporto klubų „sukarinimo“. Siūloma pagrindinius šalies sporto klubus pavadinti „Kariniais sporto klubais“, o sporto klubų žaidėjus ir techninį personalą įdarbinti Krašto apsaugos ministerijos specialiai sukurtuose padaliniuose.
Klubų sporto bazės panaudos teisėmis būtų perduotos Krašto apsaugos ministerijai ir išlaikomos iš jos biudžeto. Bendras šalies krašto apsaugos sistemos biudžetas pagal NATO reikalavimus turi siekti 2 proc. BVP. 2008 metų krašto apsaugos sistemos išlaidos sudarė 1,276 mlrd. Lt. (1,16 proc. BVP).
Tautos prisikėlimo partijos nuomone, sportininkai taip pat duotų naudos krašto apsaugos sistemai, nes garsintų Lietuvos kariuomenę, turėtų dalyvauti kariniuose renginiuose. Sujungus sportą ir kariuomenę Lietuva būtų garsinama labiau. Be to, sportas net ir sunkmečiu galėtų vystytis, garsinti Lietuvą ir dovanoti džiaugsmingų akimirkų sirgaliams.
TPP siūlo, kad kariniams sporto klubams išlaikyti būtų skiriama iki 5 proc. Krašto apsaugos ministerijos išlaidų. Kaip viena iš būtinų priemonių siūloma, kad sporto klubai privalomai turėtų dublerių ir vaikų komandas.
Finansuoti jaunimo studijas užsienyje
TPP taip pat ragina valstybės sąskaita kasmet išsiųsti apie 5 tūkst. studentų į Londono ir Niujorko universitetus. Švietimo ir mokslo ministerijai žada siūlyti parengti programą, pagal kurią bakalauro studijas aukštosiose mokyklose baigę studentai galėtų kelti kvalifi kaciją geriausiuose Londono ir Niujorko universitetuose. Šiuo metu siūloma aukštojo mokslo reforma pasitelkiant skandinaviškus bankus tėra mūsų jaunimo praskolinimas, teigia partija.
Valstybė galėtų susitarti, kad vieno studento metinė mokymų kaina sudarytų ne daugiau kaip 10 000 litų. Bendros valstybės išlaidos siektų 50 mln. litų. Dar tiek kainuotų pragyvenimas užsienio šalyse. Pragyvenimo išlaidas galėtų fi nansuoti valstybė. TPP siūlo valstybės išlaidas prilyginti banko paskoloms ir suteikti ne trumpesniam kaip 10 metų terminui, o pirmus mokėjimus studentai turėtų daryti ne anksčiau nei 3-iaisiais metais.
Baigus studijas užsienyje būtų privalu mažiausiai 5 metus dirbti Lietuvos rinkoje. Tokius santykius reikėtų apibrėžti sutartyje tarp studento ir valstybės. TPP nuomone, tokiu būdu Lietuva per labai trumpą laiką galėtų tikėtis pakelti vadybos lygį Lietuvoje, o verslo ir valstybinės organizacijos turėtų tarptautinį išsilavinimą turinčių specialistų pasiūlą. Partijos nuomone, tai teigiamai atsilieptų šalies ekonomikai.
TPP siūlo, kad į užsienį vykstantys studentai studijuotų disciplinas, kurios suderintinos su ilgalaikiais Lietuvos siekiais: tranzitu, tarptautine prekyba, paslaugų sektoriumi, žemės ūkiu, infrastruktūros valdymu.
Solo groja konservatoriai
„Tai ne vieninteliai galimi sprendimai, kurie mus domina. Tiesiog dabar šias iniciatyvas teikiame diskutuoti koalicijos partneriams. Jeigu būtų rastas sutarimas, rengtume konkrečius įstatymų projektus“, – sakė L.Dinius. – Koaliciją šiandien sudaro keturios partijos, tam tikrais klausimais turinčios pakankamai skirtingų matymų – ir ideologinių, ir kitokių. Natūralu, kad kai kurie sprendimai labai sunkiai derinami, tad ir tam tikros įtampos natūralios. Svarbu neperžengti ribos, kai nebeįmanoma dėl nieko susitarti.“
Siekia sustiprinti pozicijas
Balandžio pradžioje TPP bei Liberalų ir centro sąjungos frakcijų seniūnai pasirašė sutartį dėl bendro darbo Seime. „Dėsningas įvykis, kai didieji partneriai – konservatoriai – neįsiklauso ir nesistengia išgirsti mažesniųjų, anksčiau ar vėliau mažesnieji vienijasi“, – susitarimą aiškino liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas, pareiškęs, kad dviejų partijų balsas Permainų koalicijoje bus labiau girdimas.
L.Diniaus nuomone, viename bloke su liberalcentristais TPP jaučiasi tvirtesnė. „Vyriausybės programos pagrindą sudaro konservatorių frakcijos siūlomi įstatymų projektai ir sprendimai. Norėdami aktyviai dalyvauti ir priimti tam tikrus sprendimus, turime konsoliduoti savo jėgas. Kitaip su mumis rimtai nebus kalbama“, – sakė L.Dinius.
Alternatyvos nemato
Šią savaitę po balsavimo Seime dėl nepasitikėjimo TS-LKD deleguotu fi nansų ministru Algirdu Šemeta pasigirdo kalbų apie rimtus valdančiųjų nesutarimus, potencialių sąjungininkų paiešką už Permainų koalicijos ribų.
TPP lyderis, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, tokias kalbas neigė. „Alternatyvos dabartinei centro dešinės koalicijai šiandien tikrai nematau, galbūt, ateityje ji atsiras, politinis gyvenimas nestovi vietoje“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Valinskas. Pirmininkas tikisi ir didesnės savo partijos įtakos valdančiosios koalicijos viduje. „Tautos prisikėlimo partijos pozicijos stiprėja, nes tai vienintelė partija koalicijoje, kurios frakcija padidėjo ir didės ateityje“, – teigė A.Valinskas.
Pagrindinė funkcija – stiprinti šalies gynybą
Rasa Juknevičienė, Krašto apsaugos ministrė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai):
Toks pasiūlymas primena Sovietų Sąjungos karines tradicijas turėti karinius sporto klubus. Lietuvos krašto apsaugos sistemos, Lietuvos kariuomenės pagrindinė funkcija yra stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir būti pasirengus krašto gynybai tiek NATO kolektyvinės gynybos, tiek paramą priimančiosios šalies sąlygomis. Krašto apsauga neatsakinga už kokį nors ypatingą Lietuvos vardo garsinimą, nes vykdydami tarptautinius karinius įsipareigojimus mūsų kariai labai gerai ir profesionaliai atstovauja Lietuvai. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė tarptautinėms misijoms išleidžia apie 6 proc. Krašto apsaugos biudžeto. Politikams reikėtų atsakingiau ir rimčiau įsigilinti į Lietuvos gynybos klausimus.
Būsimų darbuotojų studijas galėtų remti verslas
Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo ministras (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis):
Studentai šiuo metu turi tikrai daug galimybių studijuoti užsienio universitetuose ir gauti fi nansinę paramą iš įvairių šaltinių Lietuvoje, ES ir kitose pasaulio šalyse.
Valstybinis mokslo ir studijų fondas jau ne vienerius metus teikia paskolas pagal tarptautinių mainų programas studijoms užsienio aukštosiose mokyklose. Gerai besimokantys studentai gali pretenduoti į stipendijas iš užsienio universiteto ir įvairių fondų – tokios galimybės labai prasiplėtė Lietuvai įstojus į ES. Valstybė TPP pasiūlytu keliu galbūt galėtų fi nansuoti tik labai konkrečių specialistų parengimą darbui Lietuvoje, jei tokios studijos mūsų šalyje nebūtų siūlomos. Tačiau toks sprendimas galėtų būti priimtas tik atlikus išsamius tyrimus ir įvertinus realų tokių specialistų poreikį, investicijas į jų parengimą ir potencialią grąžą.
Iniciatyvą remti studijas užsienyje galėtų parodyti Lietuvos verslo sektorius, investuodamas į esamus ar būsimus darbuotojus ir jų kvalifi kacijos kėlimą. Kaip pavyzdį galima paminėti kai kurias Vakarų šalių kompanijas, kurios perspektyviems darbuotojams teikia fi nansinę paramą kvalifi kacijos kėlimui aukštosiose mokyklose ir aukštesnio laipsnio įgijimui. Tokia investicija yra naudinga abiem pusėms – ir darbdaviui, ir darbuotojui.
Arvydas Jockus
