S. Skvernelis pirmadienį pareiškė atstatydinantis 3 ministrus – švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson.
Konstitucija numato, kad, „kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.“
Per dvejus Vyriausybės gyvavimo metus pasikeitė jau 6 ir 14 ministrų.
Profesionalumas ministrų kabinetui svetimas
Komentuodamas premjero sprendimą vienu kartu paleisti 3 ministrus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekano profesorius Algis Krupavičius svarstė, kai tai buvo premjero būdas reabilituoti savo reputaciją.
„Tai vienas iš būdų kiek nors pakeisti judėjimo kryptį, sustabdyti pasitikėjimo krizę, pabandyti atkurti teigiamą Vyriausybės ir valdančiosios daugumos vertinimą. 2018 metai buvo sudužusių vilčių ir neišpildytų lūkesčių metai, ypač žvelgiant į Lietuvos vidaus politiką. Dabartinis žingsnis yra kaip gelbėjimosi ratas, kai Vyriausybė skęsta. Ar pavyks su tuo gelbėjimosi ratu išplauti, klausimas yra atviras. Tikrai bus galima kurį laiką paviršiuje laikytis“, – prognozavo A. Krupavičius.
Maža to, jis įžvelgia, kad greitu metu Vyriausybei gali tekti dirbti netgi nepalankiomis mažumos vyriausybės sąlygomis.
„Jeigu tokiu pagreičiu Vyriausybė praras pasitikėjimą ir darys tiek klaidų įvairiose srityse, kaip darė per 2018 metus, tai po pusmečio galiu prognozuoti, kad turėsime mažumos Vyriausybę“, – teigė A. Krupavičius.
Tuo metu VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros profesorius Lauras Bielinis Vyriausybės griūties prognozuoti nesiryžta, tačiau pripažįsta, kad ministrų kabinetas savo darbu nežiba.
„Seime valdančioji dauguma yra aiški. Todėl, manau, Vyriausybei, tereikės tik, kad valdančioji dauguma patvirtintų jų buvimą ir toliau. Tai procedūra, kuri nebūtinai reiškia griūtį. <...> Šiandien su šita Vyriausybe mes matome, kad ir valdančioji dauguma, ir Vyriausybė nedemonstruoja tų savybių, apie kurias jie kalbėjo eidami į valdžią. Tai yra, profesionalumas jiems svetimas“, – tv3.lt kalbėjo L. Bielinis.
Atleidimas nenustebino
Įsibėgėjus krizei švietimo srityje, ne vienas pedagogas reikalavo J. Petrauskienę atsistatydinti, abejonių ministrės darbų išsakė ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau ir kitų dviejų ministrų atleidimas nestebina politologų.
„Kai tik VTEK pradėjo tyrimą, kurio rezultatas buvo prognozuojamas, nebuvo jokios kitos protingos išeities, kaip tik paprašyti ministrę J. Petrauskienę atsistatydinti. Tik politiniai beraščiai gali tiek laiko nekreipti dėmesio ir laukti, kad gaisras plistų ir persimestų į kitas sritis. Vien dėl švietimo krizės, matyt, kitas eilėje turėjo būti ministras pirmininkas. Klausimas dėl interpeliacijos S. Skverneliui vienu metu tvyrojo ore. Dabar, matyt, tokia grėsmė yra atitolinta. Šiek tiek garas bus nuleistas“, – teigė A. Krupavičius.
K. Navicko atleidimą A. Krupavičius aiškina prieštaringai vertinta urėdijų reforma bei pastaruoju metu kilusius pasipiktinimu dėl saugomose teritorijose kertamų miškų. O L. Ruokytės-Jonsson atstatydinimą profesorius grindžia ministrės nesugebėjimu atstovauti kultūros įstaigoms.
„Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje buvo paskleisti planai mažinti biudžetus kai kurioms kultūros įstaigoms, kurie ir taip yra maži. Logiška, kad ministrė atstatydinama. <...> Politinė beprotybė, kad taip ilgai niekas nebuvo sprendžiama“, – teigė A. Krupavičius.
Anot L. Bielinio, buvo akivaizdu, kad J. Petrauskienė poste nesulauks pavasario, tačiau dėl kitų ministrų ateities esą būtų buvę galima diskutuoti.
„Iš tikrųjų K. Navicko problemos buvo diskusinio pobūdžio ir buvo galima dar aiškintis. Lygiai taip pat, manau, buvo ir su kultūros ministre. Vėlgi, tai yra premjero prioritetas, sprendinys. Tai, ką jis padarė, jau padaryta. Atstatydinti trys ministrai“, – sakė L. Bielinis.
Kas kitas?
Paklaustas, kurio iš likusių ministrų kėdė braška, A. Krupavičius svarstė, kai tai greičiausiai bus vienas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotų ministrų, pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Jo asmeniškai elgsena nėra arogantiška. Jis bando rasti kompromisą, ieško dialogo. Jo, kaip asmens laikysena, ne kaip politiko, jis tikrai ieško, stengiasi, tai daro ganėtinai nuoširdžiai. Tiesa, gana sunkiai sekasi. Manau, kad jo ateitis priklausys nuo sprendimų vaiko teisių srityje“, – teigė A. Krupavičius.
Tuo metu L. Bielinis prognozuoja, kad opozicija mėgins išnaudoti sau palankią situaciją ir ieškos silpniausios ministrų kabineto grandies.
„Tam kritiniam skaičiui trūksta dar vieno atstatydinto arba atsistatydinusio ministro. Todėl aš manau, kad opozicija pabandys ieškoti silpnosios grandies ir visa jėga pradės kritikuoti jo ministeriją“, – spėjo profesorius.
Iš viso šeši
2018 m. balandžio 25 d. pranešta apie žemės ūkio ministro Broniaus Markausko sprendimą trauktis iš pareigų. Ministras sulaukė kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių, paaiškėjus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas.
2018 m. kovo 6 d. apie sprendimą atsistatydinti pranešė teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Ji šį sprendimą priėmė sulaukusi prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, kad nesusitvarko su pareigomis, ministerijos audito darbuotojai užsiminus apie patiriamą spaudimą iš ministerijos vadovybės.
2017 m. spalio 13 d. darbą baigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Jis atsistatydinimo pareiškimą įteikė, kai iš valdančiosios koalicijos su LVŽS pasitraukė jį delegavusi Socialdemokratų partija.
