„Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi svarbių pokyčių ir pertvarkų. Pavyko daug, bet ne viskas. Yra daug dalykų, kuriuos reikia taisyti. Šiandien priėmiau sprendimą keisti tris ministrus“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo premjeras.
Premjeras nenurodė, ar numatė kandidatus į šių ministerijų vadovus. S. Skvernelio teigimu, apie jo sprendimą kol kas nežino net prezidentė, žinią apie atleidimą jis pirmiausiai pranešė žiniasklaidai.
Pasigedo Seimo palaikymo
Komentuodama premjero sprendimą, švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė sakė buvusi pakviesta dirbti sunkų darbą, džiaugėsi pradėtomis reformomis, tačiau pažymėjo, kad tam dar reikia daug darbo ir Seimo palaikymo.
„Šiandien galime apsakyti, padarėme, ką galėjome, gebantys tepadaro daugiau. Tokiems darbams reikalingas stiprus palaikymas ir valdančiosios, ir opozicinių partijų. <...> Aš manau, kad Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę toliau tęsti darbus. Jeigu palaikymo nėra Seime, jeigu yra skaldomos reformos, sprendimų priėmimai, reikia perkrovos, kad šie sprendimai tęstųsi“, – Vyriausybėje pirmadienį žurnalistams sakė J. Petrauskienė.
Tuo metu kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson pripažino, kad tik šįryt išgirstas premjero sprendimas jai buvo netikėtas.
„Taip, tai netikėtas pasiūlymas. Sykiu galbūt ir tikėtas. Nebuvo lengva tuos dvejus metus dirbti ir vykdyti įvairius pokyčius, pertvarkas. Tikrai nebuvo idealus Seimo palaikymas, valdančiųjų frakcija nebuvo labai palaikanti. Reikia šiai Vyriausybei atsinaujinti, naujų impulsų, idėjų, jėgos, ryžto“, – žurnalistams sakė ministrė.
Atleidimą netikėtu vadino ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Jis antrino kultūros ministrei, patvirtindamas, kad savo darbe sulaukė didelio priešinimosi iš Seimo.
„Ta žinia man taip pat buvo netikėta. Priešprieša su Seimu natūraliai randas. Vadovauju ministerijai, kuri iš principo laikoma kliūtimi verslui, labiau susijusi su draudimais nei kažkuo pozityviu. Premjeras, kviesdama mane į darbą, buvo pažadėjęs, kad mes turime kovoti prieš tas blogybes. Seime radosi tam tikro džiazavimo, kai mūsų pateikti įstatymai buvo arba nepriimami, arba atmetami. Koalicijos partneriai, medžiotojai, matyt, savo pasiekė“, – žurnalistams sakė ministras.
Pareigas paliekantis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pirmadienį pareiškė, kad Seime buvo pernelyg daug politikų, nepatenkintų jo vykdomais pokyčiais: „Seime buvo reikalinga mano galva. Tą priimu labai oriai.“
Pasak K. Navicko, socialdarbiečiai bandė į jo komandą deleguoti savus žmones, kaip Aleksandrą Spruogį ar Remigijų Ačą.
Ministro teigimu, koalicijos partneriai buvo nepatenkinti pokyčiais miškų urėdijų sistemoje. Vis dėlto jis teigė, kad nepaisant kai kurių viešų ginčų su ministru pirmininku, jų santykiai liko darbiniai ir premjero palaikymams pokyčiams buvo.
„Taršos mažinimo, automobilių mokestis yra tos idėjos, kurias aš kaip ministras ir kaip aplinkosaugininkas turiu ginti, bet čia nieko tokio nebuvo“, – kalbėjo K. Navickas.
Nori reformų
Premjeras teigė, kad keisdamas ministrus nori duoti impulsą sėkmingiau vykdyti reformas šiose ministerijose.
„Aš tikrai pasitikiu šitais ministrais, negaliu įvardyti, kad jie blogai dirbo. Taip, klaidų yra padaryta, bet už klaidas atsakomybę prisiimame visi. Geriau daryti, kartais klysti, klaidas taisyti negu imituoti darbą arba nieko nedaryti. Dažnai taip būna, kad norint tęsti reformas, norint suteikti joms naują postūmį, reikalingi ir kiti žmonės“, – kalbėjo jis.
S. Skvernelis teigė, kad sprendimas keisti ministrus nėra susijęs su vykstančiais mokytojų protestais ar nepasitenkinimu dėl medžių kirtimų saugomose teritorijose.
„Neturiu pretenzijų nė vienam ministrui ir nieko bendro tai neturi su įvairiais protestais, kurių visada buvo, yra ir bus“, – teigė jis.
S. Skvernelis sakė, kad teikimus dėl ministrų atleidimo prezidentei Daliai Grybauskaitei įteiks trečiadienį.
Jis teigė apie šį sprendimą iš anksto neįspėjęs šalies vadovės.
Pasikeitė 6 ministrai
Atleidus šiuos ministrus, bus pasikeitę jau šeši šios Vyriausybės ministrai. Pasikeitus daugiau nei pusei iš keturiolikos ministrų, Vyriausybė pagal Konstituciją turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus arba atsistatydinti.
S. Skvernelis sako, kad Vyriausybė tam yra pasirengusi.
„Mes esame pasiryžę pasitikrinti pasitikėjimą Seime, jeigu to reikia“, – pareiškė jis.
Premjeras teigė, kad pats trauktis iš pareigų ar imtis prezidento rinkimų kampanijos neketina ir užtikrino, kad Vyriausybė dirbs toliau.
„Vyriausybė tikrai pasiryžusi toliau dirbti ir manau, kad šitas žingsnis rodo, kad mes ir toliau pasiryžę dirbti, nes laikas iki rinkimų nėra didelis, ministrus reikės pakviesti labai stiprius ir suprantame, kad žmonės, galvodami apie darbą, penkių mėnesių nelabai kas eis. Aš net neabejoju, kad mes turėsime galimybę, ši Vyriausybė, dar du metus darbuotis“, – sakė jis.
Tačiau S. Skvernelis nei patvirtino, nei paneigė planuojantis varžytis dėl prezidento posto.
Šalies vadovo rinkimai vyks kitų metų gegužės 12 dieną, antrasis turas numatytas gegužės 26 dieną.
Pareigų netekę S. Skvernelio Vyriausybės ministrai
Jei prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtins teikimus atleisti švietimo ir mokslo, kultūros ir aplinkos ministrus, bus pasikeitę jau šeši šios Vyriausybės ministrai. Pagal Konstituciją pasikeitus daugiau nei pusei iš keturiolikos ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus arba atsistatydinti.
2018 metų gruodžio 3 dieną ministras pirmininkas S. Skvernelis pranešė atleidžiantis tris ministrus. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atleidžiami siekiant didesnio proveržio jų kuruojamose srityse. Premjeras sakė konkrečių priekaištų atleidžiamiems ministrams neturintis.
2018 metų balandžio 25 dieną pranešta apie žemės ūkio ministro Broniaus Markausko sprendimą trauktis iš pareigų. Ministras sulaukė kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių, paaiškėjus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas.
2018 metų kovo 6 dieną apie sprendimą atsistatydinti pranešė teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Ji šį sprendimą priėmė sulaukusi prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, kad nesusitvarko su pareigomis, ministerijos audito darbuotojai užsiminus apie patiriamą spaudimą iš ministerijos vadovybės.
2017 spalio 13 dieną darbą baigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Jis atsistatydinimo pareiškimą įteikė, kai iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasitraukė jį delegavusi Socialdemokratų partija.
