Vilniaus administracijos atstovai praėjusią savaitę piktinosi, jog Vyriausybė iki šiol civilinei saugai skiria per mažai dėmesio, nesirūpina jodo preparatų pirkimais ir administracijos darbuotojams jas jau perka pati savivaldybė. Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu jau pranešė, jog pasienio, Vilniaus regiono gyventojams pirks ir dalins beveik 4 mln. jodo tablečių, skirtų apsisaugoti nuo radiacijos.
Savo ruožtu Vilniaus savivaldybė rengiasi vykdyti ir informacinę kampaniją.
Sostinės administracijos direktorius Povilas Poderskis tikina, kad ekstremaliai situacijai ruošiamasi, tačiau daug detalių esą negalima atskleisti dėl to, jog tokie civilinės saugos planai yra įslaptinti.
„Ne per seniausiai nusprendėme, kad tam tikrą įrangą, kurią pasienyje prie Neries turėjo pastatyti kažkuri ministerija (taip ir neišsiaiškino, kuri), pastatys Vilniaus miesto savivaldybė ir taip užtikrins savo gyventojų informavimą ir perspėjimą laiku“, – praėjusią savaitę tarybos posėdyje teigė P. Poderskis.
Savivaldybės atstovai kol kas nedetalizuoja, kokia tiksliai tai įranga.
Administracijos vadovo pavaduotojas Adomas Bužinskas tikina, jog artimiausios civilinės saugos pratybos, susijusios ir su radiacine grėsme, turėtų vykti rugsėjo pradžioje. Birželio pradžioje jau vyko savivaldybės ir Radiacinės saugos centro bendros pratybos.
Baltarusija planuoja pirmąjį už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos esančios elektrinės reaktorių paleisti jau šių metų rudenį.
Vertindamas Lietuvos pasiruošimą, konservatorius A. Bužinskas tvirtina, kad šiuo metu situacija yra kritinė.
„Situacija yra kritinė. Valstybė yra visiškai nepasiruošusi Astravo atominės elektrinės probleminiams atvejams. O ruoštis turime, nepaisant pastangų stabdyti šios elektrinės statybas. Turime pripažinti, kad jau šiuo metu turime žinoti ne tik tai, kaip elgtumės teoriniu lygmeniu, bet tai turime praktiškai būti išbandę pratybose“, – sako A. Bužinskas.
Administracijos atstovas sako, kad iki šiol savivaldybė nežino, su kuriomis tiksliai institucijomis ir kaip reikėtų bendradarbiauti, gyventojams nėra galimybių suteikti informacijos apie jodo tabletes, slėptuves.
Meras Remigijus Šimašius savo ruožtu ragina Sveikatos apsaugos ministeriją skubiau pasirūpinti medicininėmis priemonėmis įvykus nelaimei elektrinėje.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis šią savaitę patvirtino, kad jodo preparatai dar nenupirkti, bet iki Astravo darbo pradžios turėtų būti išdalinti gyventojams.
A. Bužinskas BNS nurodė, kad administracija savo iniciatyva jau nupirko apie 2 tūkst. jodo tablečių, kurios kilus radiacinei grėsmei būtų dalinamos savivaldybės darbuotojams – tiekėjų laukiama, kada jos bus pristatytos. Jodo pirkimams iš viso skirta beveik 1,5 tūkst. eurų.
Anot jo, savivaldybė, negavusi pinigų iš Vyriausybės, šiuo metu savo lėšomis atnaujina perspėjimo apie pavojų sirenas mieste: pernai ir šiemet jų atnaujinta 12, tam skirti 75,5 tūkst. eurų.
Jis taip pat sako, kad artimiausiu metu savivaldybėje bus suburta grupė, kuri turėtų apsispręsti dėl gyventojų informavimo priemonių.
Specialistė: tikimybė, kad reiktų evakuoti Vilnių, išlieka
Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė pažymi, kad Vilniui dėl didžiausio šalyje gyventojų skaičiaus ir dėl sostinės statuso yra „keliama aukštesnė kartelė“ nei kitoms savivaldybėms, nors miestas ir nepatenka į 30 kilometrų vadinamąją skubių apsaugomųjų veiksmų zoną, iš kurios numatyta branduolinės nelaimės Astrave atveju evakuoti žmones.
„Mums labai aktualu, kad Vilniaus savivaldybė skirtų šiek tiek didesnį dėmesį šalia visų kitų sprendžiamų problemų. Tų problemų yra visada labai daug, jų visų, aišku, neišspręsi, nes trūksta ir finansavimo. Bet reikia išskirti svarbiausias, reikia joms ruoštis“, – aiškino ji.
Pasak Radiacinės saugos centro vadovės, nutikus avarijai Astravo elektrinėje ir esant nepalankiam vėjui, „visiškai neatmetama tikimybė, kad reikės evakuoti Vilnių“.
„Teoriškai to nereikės, bet labai dažnai teorija skiriasi nuo praktikos“, – sakė specialistė.
Pagrindine problema ji įvardija tai, jog Vilnius kol kas nėra pasirengęs vadinamajai gyventojų dezaktyvacijos funkcijai, t.y. procedūrai, per kurią pašalinamos radioaktyvios medžiagos.
„Tam reikia ne tik parengti, apmokyti žmones, bet reikia įsigyti ir įrangą: t.y. žmogus eina į dušą, perrengiamas švariais rūbais ir tada išleidžiamas“, – tvirtino centro R. M. Stasiūnaitė.
Centro vadovė sako taip pat pasigendanti PAGD iniciatyvos rengti bendras pratybas savivaldybėse.
„Yra užduodami klausimai, kurie – ne mūsų kompetencijoje, į juos negalime atsakyti, todėl Labai norėtumėme, kad kartu eitumėme į pratybas bent jau tose savivaldybėse, kurios yra 30 kilometrų zonoje, taip pat ir Vilniuje“, – teigė ji.
Pasiūlymas – skambinti varpais
Vilniaus savivaldybės tarybos narė konservatorė Rasa Baškienė teigė girdėjusi Radiacinės saugos centro atstovų atsiliepimus iš birželio pradžioje su savivaldybe kartu vykdytų stalo pratybų, jog savivaldybės civilinės saugos skyriaus vadovė Sandra Norbutaitė pasiūlė įspėti gyventojus skambinant bažnyčios varpais.
„Nuskambėjo tokia frazė iš vadovės lūpų, kad Vilniaus Civilinės saugos skyriaus vedėja Sandra Norbutaitė yra pasakius, kad jei kažkas būtų, jie yra sutarę su Vilniaus bažnyčiomis, kad jos skambins varpais. Tai skambins varpais, žmonės bėgs į gatves, kai jie turėtų sėdėti namuose?“, – praėjusią savaitę administracijos teiravosi tarybos narė.
„Išsprūsta visokių pasisakymų. Bet dažnai, pasižiūrėjus ir mobilizacijos planus, ir apskritai valstybės parengtį ekstremaliems įvykiams, deja, varpais tik ir beliktų skambinti, nes prevencija ir pasiruošimas, kai auga ekonomika ir viskas yra gerai, niekada nėra pirmoje vietoje“, – jai atsakė P. Poderskis.
Astravo elektrinę Lietuva laiko nesaugia, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Minskas tokią kritiką atmeta.
