Seimo laikinoji grupė trečiadienį aptarė Lietuvos pasiruošimą galimai branduolinei ar radiologinei avarijai netoli Lietuvos sienos statomoje Baltarusijos atominėje elektrinėje. Posėdyje vertinta, kaip šalies institucijos pasiruošusios galimiems iššūkiams ir kokių veiksmų būtų imamasi.
Trys žingsniai, kad liktumėte saugūs
Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), pirmieji gyventojų perspėjimo veiksmai, įvykus branduolinei avarijai, būtų pateikti per vieną valandą.
„Jeigu sužinojote, kad įvyko avarija, jus gali perspėti trys kanalai: kaukia sirena, atėjo žinutė į mobilų telefoną arba per radiją ir televiziją buvo toks pranešimas. Jeigu dabar įvyktų kažkokia nelaimė, tai mes per visas šitas priemones tuoj pat išplatintume žinutę“, – Seime kalbėjo PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.
Jo teigimu, gavus informacinį pranešimą, gyventojai privalo atlikti tris veiksmus: eiti į vidų, likti patalpų viduje ir sekti informaciją.
„Likti viduje, nes nepasiekia užterštumas tavęs viduje labiau, nei kad būtumei išorėje. Jokiu būdu nereikia pulti evakuotis, nes gali būti, kad bus lauke nesaugu“, – patarė E. Geda.
Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento vadovas Julius Žiliukas taip pat išskyrė du esminius žingsnius, kurių gyventojai turėtų imtis, įvykus branduolinei nelaimei.
„Slėpimasis ir klausymas informacijos, ką reikėtų daryti. O toliau turėtų per šiuos kanalus ateiti informacija: ar reikia ruoštis evakavimui, ar reikia naudoti jodą, ar reikia naudoti kvėpavimo takų apsaugas, kokias turite ir kokias galite naudoti“, – patarė J. Žiliukas.
Jodo nedalins kaip saldainių
Tuo metu sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis patikino, kad ministerija jau dabar rūpinasi, kad netoli Astravo gyvenantys asmenys gautų stabiliojo jodo preparatų dar iki nelaimės.
„Bus išdalinti būtinai prieš įvykį, kada tiktai gausime patvirtinimą dėl sekančių metų biudžeto. Jeigu mums pasako, kad tikrai tie pinigai yra skiriami, tai mes galime pradėti ir avansu visą šitą veiklą. Yra numatyta visa eilė būdų, kaip tie preparatai bus išdalinti, kas dalyvaus tame, nes tai yra vaistas, tai nėra taip paprasta išdalinti, kaip saldainius. Su austrų firma susitarėme net, kad jie mums gamins nestandartines pakuotes ženkliai mažesniu įpakavimu“, – Seime kalbėjo A, Šešelgis.
Sveikatos apsaugos ministerija numatė nupirkti 4 mln. jodo tablečių ir jas išdalinti 100 km spinduliu gyvenantiems asmenims.
„Manau, kad per mėnesį, pusantro mes turėtume tą padaryti, nes esame bent teoriškai pasiruošę, kaip ir kas tą turėtų daryti, bei kokias pajėgas reikėtų pajungti“, – teigė viceministras.
Dalį gyventojų tektų evakuoti
Jei Astravo AE įvyktų nelaimė, būtų evakuojami 30 km nuo elektrinės reaktoriaus gyvenantys asmenys.
„Evakavimas numatomas iki 30 km, matuojant nuo reaktoriaus. Tose vietovėse už 30 km gali susidaryti tam tikra tarša ir bus sveikatai pavojinga vieta. Bet jos turi būti išžvalgytos, nustatytos. Tai eina kalba apie gyventojų perkėlimą septynių dienų laikotarpiui į kažkokią zoną“, – sakė PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas E. Geda.
Didelė problema, kad Lietuva neturi meteorologinės stoties pasienyje su Baltarusija, pažymi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas.
„Debesis atslinktų per mažiau negu valandą, esant pakankamai ekstremaliomis sąlygomis, kada vėjo greitis daugiau nei 15 m/s. Šiaip mes turėtume 2–3 val. Kad sudaryti tą prognozę, reikia kaip įmanoma tikslesnės informacijos, o tam reikia stoties prie Baltarusijos sienos“, – Seime sakė D. Valiukas.
Atominė elektrinė Astrave statoma apie 50 km nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 km nuo Lietuvos sienos. Pirmojo jėgainės reaktoriaus paleidimo data numatyta šiemet rudenį.
Lietuvos vyriausybė sako, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus kategoriškai atmeta.
