Kaip jais remdamasis trečiadienį skelbia LRT portalas, tai yra daugiau nei dvigubai didesnė suma lyginant su 2019 metais, kai du prezidento rinkimų turai, du referendumai ir rinkimai į EP valstybės biudžetui kainavo 12,27 mln. eurų.
Naujienų portalas padidėjimą aiškina infliacija ir tuo, kad EP rinkimai prieš penkerius metus vyko kartu su antruoju prezidento rinkimų turu.
LRT pateikiamais VRK duomenimis, didžiąją dalį šiemet įvykusių rinkimų išlaidų sudarė rinkimų komisijų narių ir darbuotojų užmokestis bei socialinio draudimo įmokos, atitinkamai – 25,92 mln. ir 15,8 tūkst. eurų.
162,7 tūkst. eurų skirta ryšių paslaugoms, 682,6 tūkst. – transportui, 1,25 mln. eurų – informacinių technologijų prekėms ir paslaugoms įsigyti. Reprezentacinės išlaidos siekė 32 tūkst. eurų, viešinimo – 147,6 tūkst. eurų, išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms – 3,5 mln. eurų.
Anot naujienų portalo, aštuoni kandidatai į prezidentus rinkiminėms kampanijoms išleido apie 1,24 mln. eurų, o rinkimuose į EP dalyvavusios partijos – 2,33 mln. eurų.
Daugiausia išlaidų – 484 tūkst. eurų – prezidento rinkimų kampanijoje patyrė premjerė Ingrida Šimonytė, antras – perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda, kurio rinkimų štabas išleido 251 tūkst. eurų, į antrąjį rinkimų turą nepatekusio advokato Igno Vėgėlės išlaidos siekia 221 tūkst. eurų.
Iš 16-os EP rinkimuose dalyvavusių partijų daugiausia – 510 tūkst. eurų – rinkimams skyrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios parlamente laimėtą vieną mandatą gavo Aurelijus Veryga.
Jis veda LVŽS sąrašą rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Kaip anksčiau sakė partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, A. Veryga atsisakytų europarlamentaro mandato, jeigu po rinkimų LVŽS formuotų Vyriausybę.
