Pagalbinio apvaisinimo įstatyme sukuriamų embrionų skaičius nebus ribojamas, bus leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.
Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su prezidentės pasiūlytomis pataisomis, balsavo 53, prieš buvo 40, susilaikė keturi Seimo nariai. Prieš tai balsuojant dėl Seimo birželį priimto įstatymo konservatyvios versijos nesurinkta reikiamo 71 balso „už“ – už buvo 47, prieš – 46, susilaikė keturi parlamentarai.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymą vetavusi šalies vadovė argumentavo, kad parlamentarų numatyti draudimai dėl apvaisinimo mėgintuvėlyje užkirstų kelią nevaisingoms poroms užtikrinti šiuolaikinį gydymą.
Konservatyvaus įstatymo projekto šalininkai ir Katalikų bažnyčia prezidentės siūlomoms nuostatoms nepritarė, ragindami garantuoti vaiko teisę žinoti savo tėvų vardus bei apginti negimusią gyvybę.
Šią poziciją remiantis konservatorius Rimantas Jonas Dagys ragino balsuoti prieš veto, sakydamas, kad gyvybė turi būti ginama nuo jos pradžios – dviejų lytinių ląstelių susijungimo.
„Nekalbėsiu kaip krikščionis, kalbėsiu kaip gamtos mokslų daktaras. (...) Mokslas vienareikšmiškai įrodė, kada prasideda gyvybė, kada atsiranda žmogus. Jei pasakysite mokslininkui, kad gyvybė atsiranda vėliau, o ne tada, kai susilieja dvi ląstelės, pasakytų, kad jūs gyvenate akmens amžiuje, man keista, kad gydytojų dar tokių atsiranda, tai kursą reikia pasikartoti“, – kalbėjo konservatorius.
„Pasirinkimo teisė yra žymiai silpnesnis argumentas nei teisė į gyvybę, ir nė vienas negalime prisiimti teisės eksperimentuoti su ta gyvybe, vien todėl, kad embrionas tuo metu negali išreikšti savo nuomonės (...) Ką mes dabar siūlome priimti su prezidentės veto? Perteklinių embrionų gaminimą, perteklinių žmonių gaminimą, su išplaukiančiomis pasekmėmis – leisti nuspręsti, jis gali gyventi, negali gyventi, intervencijas daryti. Čia eugenikos mokslui gali atsirasti įvairių priežasčių“, – tęsė R.J.Dagys.
Buvusi konservatorė, Seimo narių Mišrios grupės atstovė Vida Marija Čigriejienė tvirtino, kad embrionas negali būti prilyginamas žmogui.
„Tai, kad apvaisinta kiaušialąstė, vėliau embrionas, yra žmogaus gyvybė, turi potencialą tapti žmogumi, niekam nekyla abejonių. Tačiau turėti potencialą ir būti žmogumi – du skirtingi dalykai. Be moters organizmo embrionas niekada netaps žmogumi, todėl embrionas negali būti tapatinamas su žmogumi“, – sakė parlamentarė.
„Suprantant sveikatą kaip visapusišką žmogaus gerovę, negalėjimas realizuoti motinystės ar tėvystės yra laikomas liga, kuri turėtų būti gydoma tinkamomis priemonėmis. Nevaisingumas yra liga, todėl nevaisingi asmenys negali būti diskriminuojami ir turi tokią pačią teisę į kokybišką sveikatos apsaugą, kaip ir vaisingi. (...) Galiu jus patikinti, kad embrionai yra kuriami tik vienu tikslu – efektyviausiomis priemonėmis pasiekti nėštumą“, – pabrėžė V.M.Čigriejienė.
Daug diskusijų keliantis vadinamasis apvaisinimas in vitro vyksta, kai kiaušialąstė apvaisinama mėgintuvėlyje, o embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą. Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose. Ji kainuoja apie 2 tūkst. eurų ir nėra finansuojama valstybės.
Pagal Seimo anksčiau priimtą įstatymą, nevaisingos poros būtų sulaukusios valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi griežti apribojimai. Seimas birželį nusprendė, kad embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų – taip siekta užtikrinti, kad nebūtų sukuriama perteklinių embrionų, kurie nepanaudoti po tam tikro laiko sunaikinami.
Prezidentė argumentavo, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Pagal D.Grybauskaitės pasiūlytą ir Seimo patvirtintą galutinę įstatymo versiją, sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priims sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galės būti šaldomi – laikomi lytinių ląstelių banke. Numatyta, kad embrionų saugojimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Paprastai užšaldyti ir nepanaudoti embrionai sunaikinami praėjus penkeriems ar daugiau metų.
Prezidentė taip pat kritikavo nuostatą neleisti atlikti genetinės diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tokio draudimo šalininkai teigia, kad embrionas jau yra žmogus, kuris turi būti gydomas, o ne naikinamas.
Taip pat konservatyviajame įstatymo variante Seimas buvo numatęs, kad pagalbiniame apvaisinime būtų leidžiama naudoti tik sutuoktinio arba įregistruoto partnerio lytines ląsteles – spermą ar kiaušialąstes, kad vaikai turėtų teisę žinoti savo biologinius tėvus.
D.Grybauskaitė teigia, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas. Dekrete dėl veto nurodyta, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą.
Pagal prezidentės siūlymą, kuriam trečiadienį pritarė Seimas, lytinių ląstelių donorystė bus leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą. Donoro tapatybė liktų neatskleidžiama, nebent kitaip nuspręstų teismas dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje iš dalies finansuojamas valstybės.
Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio apvaisinimo procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį priėmė labai panašų į Lietuvos įstatymą, tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai pareiškė, kad jo nuostatos pažeidžia žmogaus teises.
Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.