Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra paprašiusi Teisėjų tarybos patarimo atleisti susikompromitavusius kolegas. Taryba šiam prašymui kol kas nepritarė.
Praėjusį penktadienį Teisėjų tarybos posėdyje, kuris vyko Šiaulių apygardos teisme, be kitų klausimų, planuota svarstyti ir klausimą dėl patarimo prezidentei atleisti iš pareigų Panevėžio apygardos teismo teisėjus Arnoldą Šukaitį bei Rimantą Savicką. Tačiau abu teisėjai posėdyje nepasirodė, o raštu paprašė atidėti svarstymą, nes nespėję susipažinti su pateiktais dokumentais. „Buvo nutarta atidėti šio klausimo svarstymą iki kito tarybos posėdžio, – sakė Teisėjų tarybos narė, Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė. – Ir ne tik todėl, kad prašė tie teisėjai. Komisijos nariai medžiagą, kuri gana didelės apimties (daugiau nei 300 puslapių), gavo tik prieš posėdį, todėl taip pat norėjo geriau įsigilinti, kas ir kaip. O be to, visada suteikiama galimybė kaltinamajam apsiginti. Planuojama prezidentės prašymą svarstyti rugsėjo 30 dieną.“ Beje, kad Teisėjų tarybos nariams būtų lengviau dėl susikompromitavusių teisėjų apsispręsti, jiems bus pateikta išslaptinta operatyvinė medžiaga.
Įtarimai kyšininkavimu
Dar 2009 metų pavasarį du Panevėžio apygardos teismo teisėjai – baudžiamąsias bylas nagrinėjantis Arnoldas Šukaitis (51 m.) ir jo bendraamžis kolega, civilinių bylų teisėjas Rimantas Savickas – pakliuvo į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį. Jos pareigūnai užfiksavo, kaip teisėjai, vienas kitam padėdami, ėmė kyšius, klastojo dokumentus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Tuomet prokurorai, norėdami pradėti ikiteisminį tyrimą, paprašė Seimo panaikinti abiejų teisėjų neliečiamybę.
Seimo nariai beveik viebalsiai (92 buvo „už“) sutiko panaikinti tik teisėjo R. Savicko neliečiamybę. Na o jo kolega A. Šukaitis sugebėjo įtikinti parlamentarus ir laikinąją tyrimo komisiją esąs nekaltas, be to, bet kada galėsiąs duoti parodymus kaip liudytojas. Tad tuometinio generalinio prokuroro Algimanto Valantino prašymas patraukti šį teisėją baudžiamojon atsakomybėn liko nepatenkintas.
Teisiama šeima
Šiuo metu nušalintojo teisėjo R. Savicko baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Justas Laucius nustatė, jog R. Savickas piktnaudžiavo tarnyba – priėmė Irenai Kleivienei bei bankroto adminstratoriui Algiui Kleivai palankius procesinius sprendimus. Už tai 2008 metų spalio viduryje iš I. Kleivienės R. Savickas paėmė viskio butelį ir maisto produktų, o lapkritį iš jos gavo dar vieną butelį viskio. Tų pačių metų gruodžio pabaigoje per Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Arnoldą Šukaitį jam buvo pasiųsta daugiau kaip 100 litų vertės dovana.
Iš bankroto administratoriaus A. Kleivos už tai, kad jis būtų paskirtas bankroto administratoriumi, R. Savickas su A. Šukaičiu paėmė 990 litų vertės automobilio padangas – jos buvo uždėtos ant medžioklei teisėjų naudojamo automobilio ratų. Prokurorams pateiktoje operatyvinėje medžiagoje užfiksuota, kaip teisėjams yra perduodami ir kur kas didesni pinigai, ir daug vertingesnės dovanos.
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte taip ir konstatuojama: R. Savickas kai kurias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė kartu su savo kolega A. Šukaičiu.
Abu teisėjai iki šiol ginasi nieko nusikalstamo nepadarę. Šių eilučių autorei R. Savickas yra sakęs: „Tai tik noras susidoroti su manimi ir mano šeima. Su Kleiva mes ne tik kartu medžiojame, bet ir draugaujame šeimomis. Tad kokį kyšį mes galime duoti vienas kitam?"
Kartu su R. Savicku prieš teismą stojo ir jo žmona buvusi teisėjaVaiva Savickienė (49 m.) bei teisės mokslus baigusi dukra Justė Savickaitė (25 m.).
„Akistata“ yra rašiusi, kad dar balandžio mėnesį prezidentė D. Grybauskaitė paprašė Teisėjų tarybą patarti atleisti Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėją V. Savickienę kaip pažeminusią teisėjo vardą. Pastaroji buvo apkaltinta pasinaudojusi tarnybine padėtimi ir išrūpinusi savo kūdikio besilaukiančiai dukrai nedarbingumo lapelį. Teisėjų tarybos nariai tik iš antro karto patarė prezidentei V. Savickienę atleisti. Buvo paviešintos net teisėjos bei gydytojos telefoninių pokalbių išklotinės. Išklausę jas 13 Teisėjų tarybos narių nubalsavo už patarimą D. Grybauskaitei atleisti V. Savickienę iš darbo.
Taigi dabar minėtoje byloje V. Savickienė kartu su vyru yra kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, siekusi asmeninės naudos ir kursčiusi kitą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, klastojusi dokumentą. Na o J. Savickaitei pateikti kaltinimai panaudojus žinomai suklastotą dokumentą saviems tikslams.
Drausmės bylos
Teisėjo A. Šukaičio teisinė neliečiamybė nebuvo panaikinta. Tuomet jam Teisėjų etikos ir drausmės komisija iškėlė drausmės bylą. Išanalizavusi turimą medžiagą ir atsižvelgusi į teisėjo A. Šukaičio paaiškinimus, ši komisija padarė išvadą, kad teisėjas turėjo numatyti, jog privačiame gyvenime santykiai su suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis gali sukelti interesų konfliktą, ir konstatavo, kad teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodeksą. Teisėjų garbės teismas A. Šukaičiui tepareiškė pastabą.
Dar kartą teisėjo A. Šukaičio elgesį ir veiksmus Teisėjų etikos ir drausmės komisija turėjo įvertinti šių metų pavasarį, kai į ją kreipėsi Generalinė prokuratūra ir Seimo narys Petras Luomanas. Generalinė prokuratūra savo teikime nurodė, kad A. Šukaitis pažįstamam asmeniui – minėtajam A. Kleivai – padėjo surašyti procesinį dokumentą teismo nagrinėjamoje byloje ir taip pažeidė Teisėjų etikos ir drausmės kodeksą.
Savo ruožtu parlamentaras P. Luomanas Etikos ir drausmės komisijai apskundė A. Šukaičio elgesį. Mat nors plenariniame Seimo posėdyje ir laikinosios Seimo komisijos posėdyje sprendžiant jo kaip teisėjo imuniteto panaikinimo klausimą šis neprieštaravo būti apklausiamas kaip liudytojas teisėjui R. Savickui iškeltoje baudžiamojoje byloje, tačiau kai į A. Šukaitį kreipėsi prokurorai, parodymus jis duoti atsisakė.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdyje dalyvavęs teisėjas A. Šukaitis pripažino, kad padėjo savo draugui kompiuteriu atspausdinti procesinį dokumentą, bet tai, girdi, buvusi tik „techninė pagalba“.
Dėl neįvykdytų viešų pažadų Seimo plenariniame ir laikinosios komisijos posėdžiuose A. Šukaitis teigė, kad prokurorai norėję jį apklausti dėl kitokių aplinkybių, nei jis buvo manęs, todėl pasinaudojęs teise atsisakyti liudyti prieš save ir atsisakęs duoti parodymus.
Etikos ir drausmės komisija nusprendė iškelti teisėjui A. Šukaičiui drausmės bylą, nes minėto pobūdžio pagalbą proceso dalyviams įvertino kaip veiksmą, turintį etikos pažeidimo požymių. Tai, kad šis teisėjas viešai įsipareigojo duoti liudytojo parodymus baudžiamojoje byloje, o vėliau pažado neįvykdė, komisija irgi įvertino kaip netinkamą etikos požiūriu elgesį.
Gelbėjo nusikaltėlius
Beje, A. Šukaičio pavardė yra šmėkštelėjusi ir ankstesniuose skandaluose. 1998 metais šis teisėjas nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 17 įtariamųjų buvo kaltinami spirito kontrabanda. Nei vieno iš jų A. Šukaitis nenuteisė įkalinimo bausme. Prokuratūrai nuosprendį apskundus, aukštesnių instancijų teismai šio teisėjo priimtą nuosprendį panaikino, o išteisintus asmenis nuteisė kalėti. Vis dėlto A. Šukaičiui, kuris buvo paleidęs būrį nusikaltėlių, nė plaukas nuo galvos nenukrito.
2003 metais kilo vadinamasis teismo pirmininkų skandalas. Paaiškėjo, jog tuometinis Lazdijų apylinkės teismo pirmininkas Arvydas Gudas su kolegomis Panevėžio miesto ir Biržų rajono apylinkių teismų pirmininkais Dariumi Japertu bei Palmyra Linkevičiene buvo uoliai ėmęsi garsaus kontrabandininko Viliaus Karaliaus ir jo sėbrų „išlaisvinimo operacijos“.
Trys šios „operacijos“ dalyviai teismų pirmininkai iš teismų sistemos buvo išvaryti. Na o Panevėžio apygardos teisėjas A. Šukaitis, atmetęs prokurorų skundą ir sunkiu nusikaltimu įtariamam V. Karaliui bei jo sėbrui A. G. Rimšai neskyręs kardomosios priemonės (priėmęs neskundžiamą nutartį), ir vėl iš balos išlipo sausas. Jį išgelbėjo kolega D. Japertas, atsisakęs ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog prašęs A. Šukaičio pagelbėti nusikaltėliams.
Gresia nemalonumai
Teisėjos mantiją gali tekti nusivilkti ir Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjai Virginijai Jurkštienei. Į šį teismą ji buvo perkelta 2009 metų birželį, o iki tol dirbo Vilniaus miesto 4-ajame apylinkės teisme.
2008 metų rugsėjį teisėja V. Jurkštienė buvo įteikusi prašymą perkelti ją į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą, mat į Naująją Vilnią, kur įsikūręs 4-asis apylinkės teismas, jai esą per toli važinėti. Teisėjų taryba tam nepritarė, nes buvo nustatyta, jog V. Jurkštienė nebaigusi nagrinėti daugybės bylų: neišnagrinėtos 84 baudžiamosios, 33 administracinių pažeidimų bylos ir 12 teikimų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Kilo įtarimas, jog V. Jurkštienė nesusitvarko su darbu. Patikrinus V. Jukštienės darbinę veiklą buvo nustatyta, kad 14 baudžiamųjų bylų nagrinėjimas užtruko ilgiau kaip 12 mėnesių.
Teisėja V. Jurkštienė net du kartus buvo prašiusi atleisti ją iš teisėjos pareigų, bet mantijos taip ir nenusivilko. Savo ruožtu Teisėjų taryba, patikrinusi jos darbo rezultatus, buvo patarusi tuometiniam prezidentui Valdui Adamkui atleisti ją iš pareigų. Išgirdusi apie gresiantį atleidimą V. Jurkštienė persigalvojo ir atsiėmė pareiškimą. Vėliau pačios prašymu ji buvo perkelta į Pasvalio rajono apylinkės teismą ir iki šiol ten dirba.
Šių metų pradžioje Teisėjų taryba sulaukė skundo iš asmens, kuris tvirtino, jog teisėja V. Jurkštienė procesinį dokumentą surašiusi atgaline data, be to, apkaltino ją padarius kitus procesinius pažeidimus.
Neseniai Teisėjų etikos ir drausmės komisija nusprendė iškelti V. Jurkštienei drausmės bylą. Mat buvo nustatyta, jog iš tikrųjų daugelyje bylų ši teisėja praleido nustatytus bylų nagrinėjimo terminus, administracinių teisės pažeidimų bylose baudas pakeisdavo viešaisiais darbais ar areštu, nesulaukus antstolio patvirtinimo, jog nėra turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Taip pat V. Jurkštienė laiku nesuvesdavo į teismų informacinę sistemą duomenų apie priimtus sprendimus.
Tik faktai:
Šiais metais prezidentė Dalia Grybauskaitė jau atleido 7 teisėjus.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Valentina Ščerbakova atleista už tai, kad nesusidorojo su darbo krūviais.
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Stankus atleistas, kadangi jam iškelta baudžiamoji byla už dokumentų klastojimą ir kitas nusikalstamas veikas.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Zenonas Birštonas atleistas už tai, kad savo poelgiais pažemino teisėjo vardą.
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Vaiva Savickienė atleista už tai, kad bandė išrūpinti nedarbingumo lapelį savo dukrai.
Atleista ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja Anželika Šimaitienė – jai buvo iškelta baudžiamoji byla, ši nutraukta dėl senaties, o patikrinus ankstesnę jos darbinę veiklą, konstatuoti grubūs ir nuolatiniai civilinių bylų nagrinėjimo pažeidimai.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
