teisėjų taryba

Per Visuotinį teisėjų susirinkimą penktadienį išrinkta nauja Teisėjų taryba. Jos vadovas bus renkamas vėliau. Nariais išrinkti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžejus Maciejevski, Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėj...

Praėjusių metų birželį Seimui pritarus teismų reformai, nuo šių metų liepos 1 d. turėjo įsigalioti ši pertvarka, tačiau parlamentas praėjusią savaitę pertvarkos įsigaliojimą nukėlė į kitų metų sausio 1 d. Teisėjų taryba paskelbė prašant prezidento Gitano Nausėdos vetuoti minėtus pakeitimus.

Teisėjų tarybos vadovybė teismų sistemą mėgina įtraukti į politikavimą, komentuodamas ginčus dėl teisėjų skyrimo tvarkos teigia prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis. „Čia iš tiesų yra Teisėjų tarybos turbūt vadovybės mėginimas įtraukti visą teismų sistemą į tam tikrą politikavimą ir politinę veiklą.

Teisėjų taryba penktadienį neviešame posėdyje nutarė kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu stabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko, kuriam yra iškelta drausmės byla, įgaliojimus. Apie tai pranešė Nacionalinės teismų administracija (NTA). Sprendimas prašyti stabdyti D. Grizicko įgaliojimus buvo priimtas, susipažinus bei įvertinus Teisėjų tarybai pateiktoje medžiagoje esančius duomenis apie teisėjo veiklą, nagrinėjant jam paskirtas baudžiamąsias bylas.

Teisėjų tarybai penktadienį svarstant prezidento Gitano Nausėdos kreipimąsi patarimo dėl Vitalijaus Melnikovo skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, kilo ginčų, kodėl šalies vadovas kandidatu pasirinko būtent šį asmenį, mat V. Melnikovas atrankos komisijos buvo įvertintas kaip vienas prasčiausių pretendentų.

Šių metų vasarį kaltinamiesiems Vilniaus miesto apylinkės teisme vandens buteliukais apmėčius bylą nagrinėjusią teisėją, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė ragina diskutuoti apie nuolatinį pareigūnų ar apsaugos darbuotojų budėjimą teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teisme vasario pradžioje, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, teismo salėje tarp kaltinamųjų ir teisėjos kilo ginčas.

Ketvirtadienį Teisėjų taryba svarstys, ar atleisti neblaivų vairavusį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėją Vilmantą Ambrulevičių. Apie rengiamą neeilinį tarybos posėdį pranešė Nacionalinė teismų administracija. Prezidentas Gitanas Nausėda siekia atleisti V. Ambrulevičių iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo ir kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo. V. Ambrulevičius anksčiau yra pateikęs prašymą atleisti jį iš pareigų savo noru.

Teisėjų taryba per neeilinį posėdį pirmadienį vieningai patarė prezidentui teikti Seimui buvusios Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkės Danutės Jočienės kandidatūrai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Už tai balsavo 16 neeiliniame posėdyje dalyvavusių tarybos narių. „Profesorė, daktarė Danutė Jočienė – plačiai valstybėje žinoma teisininkė, dirbanti  žmogaus teisių srityje ir ne tik šioje vienoje srityje.

Viešai bus skelbiami greičiau nagrinėtinomis pripažintų bylų sąrašai, nusprendė Teisėjų taryba. Kaip skelbia Nacionalinė teismų administracija, siekiant optimaliai sutrumpinti visuomenei svarbiausių ir sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo proceso trukmę, Teisėjų taryba prieš savaitę vykusiame posėdyje patvirtino aprašo dėl bylų pripažinimo greičiau nagrinėtinomis ir teismo posėdžių koordinavimo jose tvarkos pakeitimus.

Teisėjų taryba antradienį kreipėsi į prezidentą, Seimo pirmininkę ir premjerę bei Europos Komisiją, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teismų ir teisėjų visokeriopas saugumas.  Jie reagavo į žinią, kad Maskvos Basmanų apygardos teismas rugpjūčio 17-ąją už akių nuteisė tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską.

Teisėjų taryba penktadienį spręs dėl teisiamų asmenų duomenų viešinimo žiniasklaidai, kai bylos dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius nagrinėjamos neviešuose posėdžiuose. Šiuo metu tokiose bylose kaltinamųjų duomenys nėra skelbiami. Toks sprendimas grindžiamas siekiu apsaugoti aukas. Dėl šios priežasties žiniasklaida neturi galimybės sužinoti, kas seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius bylose yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Teisėjų taryba per neeilinį posėdį ketvirtadienį vieningai pritarė teisėjos Danguolės Bublienės kandidatūrai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovus. Už jos kandidatūrą balsavo 15 – visi posėdyje dalyvavę tarybos nariai. „Nutarimas priimtas“, – paskelbė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. Į Teisėjų tarybą su dekretu kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda, jis pasiūlė LAT vadove skirti šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę 51 metų D. Bublienę.

Teisėjų taryba penktadienį patvirtino Lietuvos teismų skaidrumo politiką, kuria deklaruojama nulinė tolerancija galimoms korupcijos apraiškoms. „Absoliutus nepakantumas korupcijai turbūt ir yra tas ginklas arba tas vaistas, kuris bet kurią sistemą gali išties apsaugoti nuo korupcijos.

Teisėjų taryba penktadienį patarė prezidentui Gitanui Nausėdai dviejų Vilniaus teismų vadovais skirti teisėjus Loretą Braždienę ir Gediminą Užubalį. Taryba vienbalsiai pritarė valstybės vadovo pasirinkimui Vilniaus apygardos teismo pirmininke dar vienai kadencijai skirti L. Braždienę. „Sulaukti tokios dienos, kad kolektyvas prašytų grįžti ir pirmininkauti, reikia labai gerų kompetencijų.

Teisėjų taryba per posėdį penktadienį pritarė, kad  praėjusios Vyriausybės vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas būtų grąžintas į teisėjo pareigas.

Teisėjų taryba penktadienį pritarė prezidento siūlymui teikti Seimui svarstyti Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Danguolės Bublienės kandidatūras vadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriams. Norą vadovauti LAT Civilinių bylų skyriui pareiškė vienintelė pretendentė – 50-metė šio teismo teisėja D. Bublienė. Ją Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pripažino tinkama kandidate.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl neblaivaus vairavusio ir eismo įvykį sukėlusio teisėjo Vaclavo Karšulio atleidimo kreipėsi į Teisėjų tarybą. Kaip trečiadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda dekrete dėl kreipimosi Teisėjų tarybos prašoma patarimo dėl V. Karšulio atleidimo jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. „Šalies vadovas taip pat sustabdė teisėjo V. Karšulio įgaliojimus, kol bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirinko kandidatus į Kauno apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismų vadovus. Jis kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti dėl Kauno apygardos teismo teisėjo Mariaus Bartninko skyrimo šio teismo pirmininku ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Viktorijos Šelmienės skyrimo šio teismo pirmininke. Teisėjų taryba šį klausimą svarstys pirmadienį. Kauno apygardos teismo pirmininko atrankoje dalyvavo keturi pretendentai.

Visuomenėje kilus rezonansui dėl teismo priimto sprendimo uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ byloje Teisėjų taryba pranešė rengianti diskusiją apie duomenų apsaugą.

Teisėjų taryba penktadienį patarė prezidentui Gitanui Nausėdai atleisti Klaipėdos apylinkės teismo teisėją Rasą Augustę, jai savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.  Už tokį sprendimą balsavo visi posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, tarp jų nebuvo dviejų nuo šio klausimo nusišalinusių teisėjų. Iki bus priimtas sprendimas dėl R. Augustės atleidimo, šalies vadovas buvo sustabdęs jos įgaliojimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų taryba dėl korupcija įtariamo Šiaulių apygardos teismo teisėjo Raimundo Jurgaičio atleidimo, pirmadienį pranešė Prezidentūra.  Anot Prezidentūros, G. Nausėda patarimo atleisti R. Jurgaitį iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, kreipėsi susipažinęs su generalinio prokuroro pateikta medžiaga.

Generalinė prokuratūra prašomą informaciją apie specialiojo liudytojo statusą turinčius teisėjus pirmiau pateikė žurnalistams, nei Teisėjų tarybai, teigiama antradienį išplatintame Nacionalinės teismų administracijos (NTA) pranešime.  „Kaip jau tapo įprasta, tokią informaciją Generalinė prokuratūra pirmiau pateikė visuomenės informavimo priemonėms, o Teisėjų tarybą tokia informacija pasiekė tik šįryt“, – rašoma NTA pranešime.

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigė teigiamai vertinantis pirmadienį Konstitucinio Teismo paskelbtą sprendimą dėl teisėjų imuniteto. „Aš manau, kad tai teigiamas sprendimas, nes kiekvienas normos išaiškinimas, kai nebėra ginčo, manau, kad yra teigiamas sprendimas. Aš manau, kad viskas tvarkoj, sudėliojo Konstitucinis Teismas taškus ir ateičiai žinosime“, – BNS sakė A. Valantinas.

Teisėjų taryba penktadienį pritarė korupcija įtariamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko, Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio atleidimui. Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį inicijavo penkių likusių korupcijos byloje įtariamų teisėjų atleidimą. Šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio, Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo Gintaro Čekanausko bei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio atleidimo, jiems s...

Lietuvoje baudžiamosios bylos palaipsniui bus keliamos į elektroninę erdvę, taip pat bus siekiama didesnio teisėjų darbo vietų mobilumo. Šiuos pamažu įgyvendinamus siūlymus 2017 metų teismų veiklos apžvalgoje nurodė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus. Tuo metu Apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų ir tarybos narys Algimantas Valantinas ragina suteikti galimybės teisėjų padėjėjams dirbti iš namų.

 Teisėjų taryba penktadienį nusprendė patarti prezidentei skirti Vilniaus apygardos teismo pirmininke dabar Vilniaus apylinkės teismui vadovaujančią teisėją Loretą Braždienę. Už jos kandidatūrą balsavo 20 tarybos narių iš 21 posėdyje dalyvaujančių. 54 metų L. Braždienė pati yra Teisėjų tarybos narė, ji nuo balsavimo susilaikė, kai buvo sprendžiamas jos karjeros klausimas. Dėl Vilniaus apygardos teismo vadovo buvo skelbiami du konkursai. Viename konkurse dalyvavo tik viena L. Braždienė.

  Penktadienį posėdžiavusi Teisėjų taryba nusprendė siūlyti prezidentei atleisti iš pareigų Kretingos rajono apylinkės teismo teisėją Petrą Kontrimą, įtariamą smurtu prieš žmoną.   „Teisėjų taryba priėmė sprendimą patarti prezidentei atleisti P.Kontrimą kaip pažeminusį teisėjo vardą“, – BNS po posėdžio sakė Teisėjų tarybos narys Algis Norkūnas. Pasak jo, taryba sprendimą priėmė vienbalsiai, įvertinusi ikiteisminio tyrimo medžiagą bei paties P.Kontrimo paaiškinimus.

Neeiliniame Teisėjų tarybos posėdyje pirmadienį kadenciją baigiantys tarybos nariai svarstys klausimą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjo Virginijos Jurkštienės atleidimo. Teisėja traukiasi po konflikto su posėdžių sekretore. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl 61 metų V.Jurkštienės atleidimo iš pareigų savo noru.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Valerijaus Paškevičiaus atleidimo iš pareigų jam pažeminus teisėjo vardą. D.Grybauskaitė taip pat sustabdė šio teisėjo įgaliojimus iki bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo, informavo prezidentės spaudos tarnyba. Su prašymu inicijuoti teisėjo V.Paškevičiaus, kuris būdamas neblaivus vairavo automobilį, atleidimo iš pareigų procedūrą į prezidentę kreipėsi Teisėjų taryba.

Teisėjų taryba penktadienį nusprendė pritarti prezidentės siūlymui, kad Apeliaciniam teismui vadovautų buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Už šį sprendimą balsavo visi devyniolika posėdyje dalyvavusių tarybos narių. Apeliacinio teismo pirmininko skyrimui prezidentei reikės gauti Seimo pritarimą. „Šiek tiek“, – atsakė A.Valantinas, kolegų paklaustas, ar apsiprato Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriame dirba nuo šių metų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjų Dalios Stankevičiūtės ir Vitalijaus Šidagio atleidimo iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą. Prezidentė taip pat sustabdė šių teisėjų įgaliojimus, iki bus priimtas sprendimas dėl D. Stankevičiūtės ir V. Šidagio atleidimo iš pareigų. „Teismų nepriklausomumo garantijos neatleidžia teisėjo nuo atsakomybės principingai ir profesionaliai vykdyti teisingumą.

Penktadienį Teisėjų taryba turėtų apsispręsti dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Gudo. Rugpjūčio pabaigoje šį klausimą svarsčiusi Teisėjų taryba sprendimo nepriėmė ir nutarė sušaukti neeilinį posėdį. Prieš tai taryba D.Gudo atvejį svarstė du kartus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijavo Marijampolės teisėjo D.Gudo atleidimą, gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) medžiagą apie jo neteisėtus santykius su advokatu Vidmantu Knezevičiumi.

Teismai priimdami sprendimą dėl informacijos šaltinio atskleidimo turi įvertinti ir Europos Žmogaus Teisių Teisimo (EŽTT) praktiką šiuo klausimu, sako Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. „Nežinau detalių, nesu susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir duomenimis, kurie buvo pateikti. Net nežinau, ar atsižvelgta į EŽTT suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė nutarė, jog Kauno miesto apylinkės teisėja Daiva Mazur netinkama teisėjo pareigoms eiti, mat netinkamai vykdo savo pareigas. 41 metų Kauno miesto apylinkės teisėja į Prezidentės nemalonę pateko po to, kai vairuotojoms, kurie sėdo už vairo neblaivūs, skyrė kiek švelnesnes bausmes. Lietuvos Aukščiausiojo teismo atstovė spaudai portalui Balsas.lt teigė, jog apie įvykį detalių nežino: „Manau, kad to neturi būti, nes teisėja turi imunitetą.

Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei pateikus prašymą atleisti ją iš pareigų, tam pritarė ir Teisėjų taryba. Penktadienį šį klausimą svarstę tarybos nariai balsavo 15  „už“  ir  2 – „prieš“. N. Venckienė prašė būti atleidžiama nuo pirmadienio, tad gavusi Teisėjų tarybos pritarimą prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretą greičiausiai pasirašys dar penktadienį, rašo Delfi.lt.

Gavusi Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės prašymą atleisti iš pareigų savo noru, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjos atleidimo iš pareigų. Teisėja Neringa Venckienė pateikė prašymą atleisti iš pareigų savo noru nuo 2012 metų liepos 2 dienos. Balsas.

Teisėjų Garbės teismas nusprendė leisti N.Venckienei pačiai išeiti iš teisėjų į politiką – nepriėmė sprendimo dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos teisėjai iškeltų dviejų drausmės bylų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl teisėjo vardo pažeminimo atleido iš pareigų Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Almantą Lisauską ir Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtuną. Atitinkamus dekretus Prezidentė pasirašė atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą.

Neseniai iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos Darius Kuolys teigia pasitraukęs dėl Teisėjų tarybos pirmininko, Aukščiausiojo teismo vadovo Gingtaro Kryževičiaus ir jo sekretorės – Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Laimos Garnelienės – viešų kalbų ir atsainaus požiūrio į teisėjų nusižengimus.

Pastaruoju metu kai kurie Lietuvai Europos Parlamente atstovaujantys ir Lietuvos Seime dirbantys politikai viešoje erdvėje nuolat išsako mintis ir raginimus protestuoti, juos motyvuodami „kova už teisingumą“, „prieš teismų savivalę, teisinį susidorojimą ir politinių užsakymų vykdymą“. Tačiau iš tiesų peršasi prielaida, kad savo veiksmais tam tikri politikai siekia sau naudingų sprendimų konkrečiose teismuose nagrinėjamose bylose, sakoma penktadienį išplatintame viešame Teisėjų tarybos pareiškime...

Teisėjų tarybos sekretorė Laima Garnelienė sako, kad vienu metu iš Kauno m. apylinkės teismo pasitraukus 4 teisėjams gali sutrikti jo darbas. Kaip jau pranešta, ketvirtadienį trauktis iš pareigų norą pareiškė trys Kauno miesto ir vienas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas. Penktadienį Prezidentė į Teisėjų tarybą kreipėsi jau dėl penkių atleidimo.

Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (LRTA) reiškia susirūpinimą, kad Seimo nariai ir Prezidentė kišasi į teismų veiklą sprendžiant dviejų žmonių nužudymo įtariamo Drąsiaus Kedžio mažametės dukros globos skubaus perdavimo klausimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra paprašiusi Teisėjų tarybos patarimo atleisti susikompromitavusius kolegas. Taryba šiam prašymui kol kas nepritarė. Praėjusį penktadienį Teisėjų tarybos posėdyje, kuris vyko Šiaulių apygardos teisme, be kitų klausimų, planuota svarstyti ir klausimą dėl patarimo prezidentei atleisti iš pareigų Panevėžio apygardos teismo teisėjus Arnoldą Šukaitį bei Rimantą Savicką.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Rimanto Savicko, kurio įgaliojimai šiuo metu sustabdyti, atleidimo iš teisėjo pareigų už teisėjo vardą žeminančius poelgius.

Teisėjų taryba patarė šalies vadovei atleisti iš pareigų Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Valentiną Ščerbakovą, dėl kurios Prezidentė į Teisėjų tarybą kreipėsi dar kovo mėnesį. Tuo metu svarstant teisėjos atleidimo klausimą Teisėjų taryba nusprendė sprendimą priimti tik po to, kai bus gauti teisėjos sveikatos būklę įrodantys dokumentai.

Teisėjų taryba nusprendė patikrinti per 2 tūkst. bylų dėl lygtinio paleidimo. Sprendimai šiose bylose bus tikrinami visos Lietuvos teismuose, tam sudaryta speciali darbo grupė. Šio mėnesio pradžioje Kauno apygardos teismą supurtęs parašų nutartyse klastojimo skandalas verčia teisėjus peržiūrėti tūkstančius sprendimų dėl lygtinio paleidimo.

Teisėjų taryba skundžia prieš porą savaičių priimtą Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų sprendimą nutraukti ikiteisminius tyrimus dėl Laimutės Kedienės ir Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės nepagarbos teismui.

Teisėjų taryba dar kartą parodė, kad „ne runkelių reikalas“, kaip vykdomas teisingumas. Jokia „minia“ nuo šiol negali žinoti ne tik kokių nors operatyvinių paslapčių, bet, jei pats Temidės tarnas pageidauja, net ir kaip jo šventenybė atrodo. Nesvarbu, kad teisėjas lyg ir viešas asmuo, bet jis ypatingas, didingas, baisus ir žvilgantis padaras, prie kurio kojų, nedrįsdami pakelti akių, turi klūpoti visi nuodėmingieji žemės kirminai.