D. Grybauskaitė naujųjų mokslo metų išvakarėse pasigedo aiškumo dėl finansavimo aukštosiose mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose.Teigiama, kad valstybės lėšos studijoms aukštosiose mokyklose skirstomos neužtikrinant studijų finansavimo geriausiems studentams, o vaikų darželiai nesulaukia reikiamų lėšų.
Naujų mokslo metų išvakarėse Prezidentė Dalia Grybauskaitė su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi aptarė svarbiausius pasirengimo darbus ir problemas, naujo Švietimo įstatymo įgyvendinimą.
Pasak Prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės, šalies vadovė atkreipė ministro dėmesį į Konstitucijai prieštaraujančią studentų rotacijos tvarką. Prezidentės teigimu, yra nenormalu, kai labai gerai besimokantys studentai priversti už mokslą mokėti, nes finansavimas peržiūrimas tik kartą, įpusėjus studijoms. Prezidentės nuomone, pažangiausiems studentams turi būti garantuotas nemokamas mokslas, kaip ir numatyta Konstitucijoje.
Ministras pažadėjo teikti siūlymus dėl studentų rotacijos tobulinimo, jo teigimu, šiuo metu analizuojama, kiek šis procesas realiai vyko. „Šiuo metu mūsų analizuojami duomenys sako, kad atskirose aukštosiose mokyklose rotacija buvo simboliška, bet yra aukštųjų mokyklų, kur rotacija vyko tarp 8 ir 12 proc.“, – vardijo ministras. Pasak jo, per dvejus metus gerų rezultatų pasiekę studentai gaus kompensacijas, o 5–6 proc. tokių studentų bus padengta visą jų sumokėtų įmokų suma – šiam tikslui šių metų biudžete numatyta beveik 7 mln. litų.
Prezidentė paragino ministrą sparčiau spręsti tikslinio studijų finansavimo klausimus. Pasak šalies vadovės, finansavimą turėtų gauti ne tik populiariausios studijų programos, bet turėtų būti finansuojamos ir valstybei, šalies ūkiui, darbdaviams svarbių specialistų rengimas.
Prezidentė teigiamai įvertino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas priemones, padėsiančias sklandžiau įgyvendinti naują Švietimo įstatymą mokyklose tautinės mažumos kalba ir mišriose mokyklose. Siekiant stiprinti mokymą lietuvių kalba, šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius negu kitos mokyklos. Be to, jos bus aprūpintos papildomais vadovėliais, joms yra numatytos brandos egzamino vertinimo lengvatos, mokytojams vasarą buvo surengti papildomi kvalifikacijos kėlimo kursai.
Nors Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvoje tautinių mažumų padėtis yra ypač gera, o tautinių mažumų švietimo sistema laikoma apskritai viena geriausių Europoje, vis dėlto šalies vadovė priminė Švietimo ir mokslo ministerijai, kad ji turi laikytis susitarimų dėl pereinamojo lietuvių kalbos brandos egzamino vertinimo laikotarpio.
Prezidentė taip pat paragino švietimo ir mokslo ministrą užtikrinti sklandžią ikimokyklinio ugdymo finansavimo pertvarką ir tinklo plėtrą. Nuo šių metų pradžios valstybiniuose, savivaldybių ir privačiuose vaikų darželiuose įvedus ikimokyklinio ugdymo krepšelį, šios įstaigos turi kas ketvirtį gauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų, tačiau finansavimas vėluoja.
Pasak ministro G. Steponavičiaus, per nepilnus metus supaprastinus darželių steigimo ir veiklos sąlygas, įvedus ikimokyklinio ugdymo krepšelį, beveik 5,5 tūkst. vaikų papildomai šįmet pradeda lankyti darželius, o rugsėjo pabaigoje jų tikimasi arti 6 tūkstančių. Anot ministro, tai leidžia dalį pradinių klasių mokytojų nukreipti dirbti pedagoginį darbą darželių auklėtojais. Be to, siekiama išskaidrinti vaikų priėmimo į darželius sistemą, galbūt rengiant centralizuotą priėmimą.
„Vilniuje įsisteigusių nevalstybinių darželių skaičiai siekia dešimtis, net ir valstybinių darželių papildomos grupės yra atidarytos – ta plėtra nemaža dalimi tenkina poreikį. (...) Tačiau 15 tūkst. nepatenkintų prašymų būtų galima gerokai sumažinti per vienus metus steigiant darželius ar grupes pritaikyti pustuštes biurų patalpas“, – siūlė Vilniaus savivaldybei ministras.
Nors Lietuva dar tik lipa iš demografinės duobės, ministras optimistiškai prognozuoja, kad šįmet į pirmąsias klases ateis daugiau vaikų negu pernai.
Nors prasidedant naujiems mokslo metams dar daugelyje mokyklų nebaigti renovacijos darbai, ministras mokyklų renovacijos užbaigimą vadina didžiausiu iššūkiu. „Per 20 metų Lietuvoje pastatyta dvidešimt naujų mokyklų, tačiau statybų kaštai yra dramatiškai dideli, dešimtys mokyklų galėtų būti renovuota, o vaikų mokyklose mažėjimo tendencijos sako, kad turime gerinti esamų mokyklų būklę, o ne apie naujų statybą galvoti. Vis dėlto Vilnijoje naujų mokyklų ar jų priestatų tikrai bus daugiau“, – žadėjo G. Steponavičius.
Ministras taip pat džiaugėsi, kad per kūrybiškumo skatinimo projektus bent 600 mokyklų dvejus metus turės galimybę prenumeruoti po vienuolika kultūros leidinių.
