„Krašto gynybos finansavimas gyvybiškai svarbus išliks ir ateinančiais metais. Jo dydis priklausys nuo geopolitinių iššūkių ir grėsmių bei šalies finansinių galimybių“, - šalies vadovės poziciją BNS trečiadienį perdavė jos atstovė spaudai.Daiva Ulbinaitė.
„Ką tik Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje numatyta nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad jis vėliausiai 2018 metais pasiektų minimalų 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto lygį, ir užtikrinti tolesnį tolygų finansavimo didinimą. Todėl „prisirišti“ prie konkrečių skaičių nėra tikslinga“, - pridūrė ji.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas antradienį nusprendė, kad reikia atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos į jį įrašant, kad 2020 metais finansavimas gynybai turėtų siekti 2,5 proc. BVP. Tokį siūlymą remia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo vadovas Viktoras Pranckietis.
Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad didesnio gynybos finansavimo reikia kibernetiniam saugumui užtikrinti ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
2014 metais pasirašydamos susitarimą partijos sutarė kasmet didinti finansavimą krašto apsaugai, kad jis ilgainiui sudarytų 2 proc. BVP. Dabartinė Vyriausybė įsipareigojo 2 proc. BVP pasiekti 2018 metais.
Šiemet išlaidos krašto apsaugai Lietuvoje siekia 1,8 proc. BVP.
