Šalies vadovas antradienį dalyvauja Helsinkyje rengiamame NATO narių prie Baltijos jūros viršūnių susitikime. Čia aptariamas regiono saugumas ir atsakas į vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“ keliamą grėsmę.
„Kadangi susiduriame su tokia specifine problema, kaip kažkada, pavyzdžiui, susidūrėme su instrumentalizuota migracija, reikalingi lankstesni sprendimai ir svarbiausia – reikalingas ne kalbėjimas, o labai reali veikla, jeigu susiduriame su (sabotažo veiksmų – ELTA) faktu“, – Helsinkyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Prieš ketverius metus į rytines Europos Sąjungos (ES) šalis per sieną su Baltarusija pradėjus plūsti nelegaliems migrantams, Vakarai dėl to kaltino Minsko režimą.
Anot prezidento, nėra ženklų, kad dabar vykstanti kitų priešiškų valstybių veikla Baltijos jūroje artimiausiu metu susilpnės, todėl būtina stiprinti NATO buvimą regione.
„Tuo tikslu pradėta misija (…) „Baltijos sargybinis“, kuri bus vykdoma 90 dienų“, – pabrėžė šalies vadovas.
Visgi, anot G. Nausėdos, geriausias variantas, kad ji tęstųsi „kaip tik įmanoma ilgiau“ – ypač turint omenyje artėjantį Baltijos šalių atsijungimą nuo rusiškų elektros tinklų.
„Pačios NATO misijos esmė yra stebėti, o reaguoti – jau nacionalinių pajėgumų misija, ir nacionalinius pajėgumus praktiškai visos valstybės, kurios buvo prie stalo, yra pasirengusios dedikuoti. Mes taip pat tuo tikslu turime sutarimą su Krašto apsaugos ministerija“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas jau anksčiau sakė, kad Lietuva Aljanso misijai skirs laivų, sraigtasparnių ir specialų bendradarbiavimo padalinį.
ELTA primena, kad pastaraisiais metais buvo apgadinti per Baltijos jūrą einantys dujotiekiai ir kabeliai, dėl šių pažeidimų įtariami su Rusija susiję laivai. Kalėdų dieną buvo pažeisti „Estlink 2“ elektros kabeliai tarp Suomijos ir Estijos ir dar keturi ryšių kabeliai, įskaitant Helsinkio ir Rostoko jungtį, kuri jau buvo nutraukta per ankstesnį incidentą lapkritį.
Įtariama, kad tyčinę žalą Kalėdų dieną padarė naftos tanklaivis „Eagle S“, plaukiojantis su Kuko salų vėliava, tačiau iš tikrųjų priklausantis Rusijos „šešėliniam laivynui“. Rusija naftos gabenimui naudoja daug kitų tanklaivių ir krovininių laivų, kad apeitų sankcijas, jai įvestas dėl įsiveržimo į Ukrainą.
Lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
