M. Rutte NATO priklausančių Baltijos regiono šalių vadovų susitikime sakė, kad misijoje „Baltic Sentry“ dalyvaus „įvairios priemonės, įskaitant fregatas ir jūrų patruliavimo lėktuvus, ir tai sustiprins mūsų budrumą Baltijos jūroje“.
Helsinkyje antradienį susitikę NATO Baltijos regiono šalių vadovai siekia sustiprinti saugumą po įtariamo povandeninių kabelių Baltijos jūroje sabotažo.
Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Tai, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.
Dėl sabotažų kaltinamas Rusijos „šešėlinis laivynas“ – laivai, gabenantys naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo paskelbtas embargas.
M. Rutte taip pat sakė, kad bus dislokuota nedidelė jūrinių dronų flotilė, „užtikrinsianti geresnį stebėjimą ir atgrasymą“.
Pranešdamas apie naująją operaciją M. Rutte pažymėjo, kad povandeniniais kabeliais užtikrinama daugiau kaip 95 proc. interneto duomenų srauto, o 1,3 mln. km kabelių užtikrina maždaug 10 trilijonų JAV dolerių (9,75 trln. eurų) vertės finansinių sandorių per dieną.
„Visame Aljanse pastebėjome kampanijos, kuria siekiama destabilizuoti mūsų visuomenę per kibernetines atakas, pasikėsinimus nužudyti ir sabotažą, įskaitant galimą povandeninių kabelių Baltijos jūroje sabotažą, elementų“, – tvirtino jis.
M. Rutte sakė, kad NATO priešininkai turi žinoti, jog Aljansas nesitaikstys su išpuoliais prieš jo ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Jis pabrėžė, kad „darysime viską, kas mūsų galioje, kad būtume pasiruošę duoti atkirtį (ir) kad galėtume matyti, kas vyksta, bei imtis tolesnių veiksmų, kad tai nepasikartotų“.
„Priežastis rimtai susirūpinti“
Jis taip pat paminėjo elektros kabelius ir vamzdynus, pabrėždamas jų svarbą energijos tiekimui.
M. Rutte pridūrė, jog nesidalys informacija apie tikslų laivų skaičių, nes jis gali kisti priklausomai nuo savaitės, be to, jis nenorįs, jog „priešas taptų išmintingesnis nei yra“.
NATO pareiškime nurodoma, kad operacija bus neskelbiamos trukmės.
Kalbėdamas apie įtariamus sabotažo veiksmus, M. Rutte sakė: „Visų šių atvejų tyrimai vis dar vyksta, tačiau yra priežastis rimtai susirūpinti. Labai svarbu apsaugoti mūsų infrastruktūrą.“
Į susitikimą atvykęs Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas žurnalistams sakė, kad „visiškai nepriimtina, jog pastaruoju metu tokių žalų vis daugėja“, tačiau apie galimus kaltininkus kalbėjo atsargiai.
„Kol kas nieko dėl nieko nekaltiname. To lengvai nedarome neturėdami labai tvirtų įrodymų“, – sakė U. Kristerssonas.
Gruodžio pabaigoje NATO pareiškė, kad po įtariamo povandeninių kabelių tarp Suomijos ir Estijos sabotažo padidins savo buvimą regione, tačiau apie jokią operaciją nepranešė.
Praėjusią savaitę Suomija paskelbė, kad NATO skirs du laivus stebėjimo misijai Baltijos jūroje.
Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (JEF), kurioms priklauso Šiaurės ir Baltijos šalys bei Nyderlandai, taip pat pareiškė, kad stiprins stebėjimą.
Švedija siunčia iki trijų karo laivų ir stebėjimo orlaivį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
