Šiandien Tibeto rėmėjai Prezidentui įteikė kreipimąsi, raginantį jį nevykti į Olimpiadą. Netrukus po to Valdas Adamkus paskelbė, kad jis nevyks stebėti Olimpinių žaidynių atidarymo, tačiau planuoja dalyvauti šį rudenį Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) viršūnių forume, teigiama Prezidento išplatintame pranešime spaudai.
Lietuvos vadovas, linkėdamas Kinijai kuo geriausios kloties rengiant pasaulinę sporto šventę, tikisi, kad Olimpiada padės pasauliui dar geriau pažinti jos turtingą istoriją, kultūrą ir žmones.
„Tikiuosi, kad Kinijos atsivėrimas pasauliui, šalyje plėtojamas dialogas bei pažanga bus sėkmingai tęsiami ir po žaidynių“, - sako V. Adamkus.
Prezidentas linki didelės sėkmės Lietuvos sportininkų delegacijai, išvykstančiai dalyvauti Pekino olimpinėse žaidynėse. „Mes aistringai už jus sirgsime, džiaugdamiesi ir kitų šalių atletų pasiekimais, garbinga kova sporto arenose“, - teigia šalies vadovas.
Pasak V. Adamkaus, kiekvienai šaliai yra didelė garbė ir atsakomybė būti olimpiados šeimininke, nes jai tenka pareiga išlaikyti ir gerbti olimpinių varžybų dvasią ir principus.
Prezidentui šiandien ryte buvo įteiktas daugiau 1,3 tūkst. Lietuvos gyventojų parašytas kreipimasis, kuriuo šalies vadovas raginamas nevykti į Pekino olimpines žaidynes.
„Prezidentas turėtų džiaugtis, kad žmonės palaiko demokratinius procesus ir tai, kad mes negavome kvietimo, šiek tiek nuvilia. Bet tai techniniai dalykai, mus labiausiai džiugintų sprendimas arba kažkoks pareiškimas - kad ir yra mūsų tikslas“, - sakė Tibeto rėmėjų atstovas architektas Robertas Mažeika.
Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė ir Europos Parlamentas taip pat raginami „išreikšti savo poziciją dėl įvykių Tibete“. Šią peticiją su raginimu pasirašė 1,8 tūkst. Lietuvos gyventojų.
R. Mažeika pažymėjo, kad po kreipimaisi pasirašiusieji – įvairių profesijų ir socialinių sluoksnių žmonės. Anot jo, Lietuvoje žmonės už Tibetą pasisakė ne iš religinių paskatų, o iš idėjinio principo, kadangi „Lietuvoje situacija yra šiek tiek kitokia negu kitur pasaulyje, kur yra tibetiečių pabėgėlių“.
Premjero Gediminas Kirkilas yra nusprendęs vykti į Olimpiadą. Tokį Vyriausybės vadovo žingsnį Tibeto gynėjai vertina neigiamai.
„Mes vertiname neigiamai, nes reikia vis tik turėti drąsos atsisakyti. Kažkaip gražūs pavyzdžiai įkvepia, ir kai Islandija mus pripažino, kai Dalai Lama buvo pirmasis karalius, kuris atvyko į nepriklausomą Lietuvą, kai mes matome tokią paramą iš mažųjų tautų, tai kažkaip lietuviai irgi galėtų suvokti, kad gali prisidėti prie pasaulio ateities kūrimo“, - svarstė R. Mažeika.
Masinės protesto akcijos prieš Tibetą okupavusią Kiniją kilo kovo mėnesį. Per jas neišvengta tibetiečių susirėmimų su Kinijos policija ir armijos daliniais, per kuriuos žuvo žmonių. Protestai Tibeto sostinėje Lasoje virto riaušėmis, o paskui išpilto į kaimyninius Kinijos regionus, kur gyvena daug tibetiečių.
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
Olimpinių žaidynių išvakarėse – rugpjūčio 7 d. – visame pasaulyje vyks akcija „Uždek žvakutę už Tibetą”.
„Olimpinių žaidynių atidarymo dieną uždekite žvakutes savo namuose, darbe, ar gatvėje. Mes ne prieš Olimpines žaidynes, mes už taikos palaikymą“ – sako šios akcijos organizatoriai.
