Pone prezidente Gitanai Nausėda, kai tapote prezidentu, jūsų gyvenimas kardinaliai pasikeitė, tad pakalbėkime apie jūsų naująjį gyvenimą. Pranešta, kad Turniškėse vyksta prezidento rezidencijos remontas, galbūt jūsų pirmtakė ką nors sulaužė (šypsosi)? Ar jūs ketinate kraustytis į Turniškes ir kada bus įkurtuvės?
Ne, niekas nieko nesulaužė, tikrai tvarkingos patalpos, tik jos paskutinį kartą buvo atnaujintos galbūt 1993-iaisiais metais, tad ten daug kas yra iš tų laikų, kai Lietuva žengė pirmuosius nepriklausomybės žingsnius, tad kai kas ne tik fiziškai, tačiau ir morališkai yra pasenę. Turbūt tos investicijos yra reikalingos ne man konkrečiai, tačiau bet kokiam vadovui, kuris ateityje ten gyventų.
Vis dėlto būtų galima pasikviesti ir svečią į tą rezidenciją ir tikėtis, kad jis ten nepatirs nemalonių potyrių dėl to, kad pateks į kitą amžių.
Kada žadate pasikviesti pirmąjį svečią į rezidenciją?
Kol kas tikrai nėra tos datos. Šiuo metu vertiname sąmatą kiek tai (rezidencijos tvarkymas – aut. past.) galėtų kainuoti ir, ko gero, artimiausiais mėnesiais nepavyks to padaryti, tačiau bet kuriuo atveju galima gyventi ir dabartiniuose namuose. Aišku, atsirado papildomų klausimų apsaugai, bet tos problemos, kurios iš pradžių atrodo sunkiai sprendžiamos, dabar natūraliai sprendžiasi ir, manau, kad minimali apsauga bus garantuota.
Kaip jūs atostogavote anksčiau ir kaip planuojate atostogauti dabar, kuomet tapote prezidentu?
Aš manau, kad turime gyventi kaip normalūs žmonės. Nežinau, ką mes mėginame apgauti, sakydami, kad man nereikia atostogų, man nereikia ilsėtis, nors galite pasakyti, kad prezidentas nėra normalus žmogus (šypsosi), bet vis tiek pailsėti reikia, norint priimti kokybiškus sprendimus.
O jūs taip galite pasakyti, kad prezidentas nėra normalus žmogus?
Aš turiu jausmus, aš turiu emocijų, meilės ir pykčio jausmą, tad tikiuosi, kad aš vis dar normalus žmogus. Be jokios abejonės, ilsėtis reikia, aš turbūt tikrai nesislapstysiu už spintos kažkur kažką slėpdamas. Jeigu eisiu atostogauti, visi apie tai žinos.
Ar mėgstate keliauti toli?
Mėgau keliauti toli, pastaruoju metu man labai patinka ilsėtis Lietuvoje aktyviai sportuojant. Kai kurių dalykų Lietuvoje turbūt būtų neįmanoma daryti – viena iš mano aistrų yra slidinėjimas kalnuose. Na, nežinau, gavau iš prezidento Dudos (Andrzej Duda, Lenkijos prezidentas – aut. past.) kvietimą apsilankyti jo rezidencijoje Pietų Lenkijoje, tad galbūt reikės tuo kvietimu pasinaudoti.
Kaip atrodo jūsų įprasta darbo diena?
Aš nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta darbo dieną pradėti labai anksti, bet šiuo metu išsitrynė ribos tarp darbo ir nedarbo dienos. Net ir tada, kai važiuoji namo, pasiimu medžiagą, kurią vėliau skaitau namuose. Galbūt tai ir nėra gerai, bet norisi pakeisti aplinką ir susipažinti su informacija arba tiesiog pamąstyti kitoje aplinkoje.
Atsirado šiek tiek daugiau sporto, kurį stengiuosi tiek su komanda pažaisti kolektyvines sporto šakas, tiek paplaukioti kartais, tad gyvenimas tapo turiningesnis. Ši veikla, nors ir kartais gali atrodyti nedėkinga žiūrint iš šono, ji yra labai turininga.
Esate pabrėžęs artimą ryšį su žmona: kokias klausimais tariatės su ja?
Žinote, tai ne turinio klausimai. Kitą kartą tiesiog pasižiūri į refleksijas viešojoje erdvėje ir sakai – paskaityk, kaip tau šis komentaras vieno ar kito sprendimo atžvilgiu. Dažnai žmona pataria nekreipti dėmesio, liepia nepergyventi, nes ateityje dar bus visko. Kalbėti turinio klausimais mes tiesiog natūraliai neturime laiko, nes laisvalaikį, kiek jo mums dar liko, stengiamės praleisti kartu ir dažnai politikai tame laisvalaikyje nebelieka laiko. Tad tiesiog džiaugiuosi kiekviena minute, kad kartu su žmona galime kažką nuveikti.
Ar jūs sulaukiate iš žmonos kritikos už tai, ką sakote, kaip sakote, ką darote?
Taip. Kadangi kritikuoja, tai suprantu, kad viskas yra gerai. Jeigu nustotų kritikuoti, suprasčiau, kad kažkas yra negerai arba iš tikrųjų kažką darau blogai (juokiasi).
Kaip jūs susitvarkote su kritika viešojoje erdvėje?
Reikia mokytis su tuo susitvarkyti. Pradedi suprasti, kad kritika yra dviejų rūšių: kritika, kurios nusipelnei, nes kažką galėjai padaryti geriau, o kita – tai profesinė kritika iš žmonių, kurie negali nekritikuoti.
Profesorius Landsbergis yra labai gerai pasakęs, kad vyksta kova dėl įtakos prezidentui. Ir tie žmonės, kurie tokią įtaką norėjo daryti nuo pirmųjų dienų bei gavo neigiamą atsakymą, jie šiuo metu reiškiasi viešojoje erdvėje neigiama prasme, stengdamiesi pasiekti revanšą, kad jiems nepavyko prieiti prie prezidento. Kaip tikitės pasiekti savo tikslų, pavyzdžiui, vidaus politikoje?
Kaip tikitės pasiekti savo tikslų, pavyzdžiui, vidaus politikoje?
Aš ir dabar esu įsitikinęs, kad galima dirbti su konkrečiomis partijomis ir žmonėmis, kurie susitapatina ne su manimi, o su gerovės valstybės idėja.
Aš matau, kad kai kurie Seimo nariai arba dalyvaujantys Seimo rinkimuose naudojasi gerovės valstybės veliava, kartais mano atvaizdais. Taip pat atsiranda frakcijos su tokiais pavadinimais, partijų lyderių retorika kalbose, kad gerovės valstybės vizija yra siektina. Tai sukuria pagrindą kalbėtis ir konkretesniais dalykais, kokiomis priemonėmis tą gerovės valstybę mes galime įgyvendinti.
Aš tikrai esu įsitikinęs, kad gerovės valstybės vizijos įgyvendinimui nėra būtina, kad iki 2020 metų rudens atsirastų Nausėdos partija. Pirmiausiai, sutarkime dėl to, kad gerovės valstybė šiandien yra Lietuvos prioritetas, tada man bus lengva dirbti ir su dešiniaisiais, ir su kairiaisiais, nes turėsime labai aiškų pagrindą, dėl ko mes priimame sprendimus.
Kuri vakarų valstybė yra arčiausiai jūsų minimos gerovės valstybės?
Mes uždavėme šį klausimą mūsų žmonėms ir jie atsakė, kad tai yra Vokietija. Kodėl Vokietija? Manau, kad šios šalies konflikto sprendimų variantai yra artimi mūsų šaliai.
Pavyzdžiui, kolektyvinių derybų metu yra pasiekiami kompromisai tarp tų interesų grupių, kurios dažniausiai konfliktuoja, o nestabiliose valstybėse sukuria daugybę nesutarimų – tai yra darbdaviai ir samdomieji darbuotojai.
Vokietijos sveikatos apsaugos, švietimo sistema yra patraukli Lietuvai – tai turbūt yra tos kertinės sritys, kurios smarkiai lemia gerbūvį arba šalies gerovę. Taip pat yra sektina Vokietijos teismų, teisėtvarkos tvarka. Šioje vietoje aš matau labai didelį savo vaidmenį. To vaidmens galbūt nebuvo progos išryškinti rinkiminių debatų metu.
Patys pirmieji mėnesiai parodė, kad teismų sistemoje mes turime labai stipriai apsišluoti. Tas apsišlavimas nėra toks jau paprastas, kadangi pati teismų sistema pastaraisiais dešimtmečiais yra tapusi savotiškai uždara, pati save reguliuojanti. Kuomet iš išorės bandai daryti teismų sistemai įtaką, matosi gynybiniai refleksai.
Tai parodė ir į korupcijos pinkles patekusių teisėjų byla, ir mūsų mėginimai apvalyti nuo nesąžiningų teisėjų. Mes pasiekėme tikrai nemažą rezultatą, bet ateityje norime pasiekti dar daugiau.
