Turtuolių Lietuvoje netrūksta ir pelninga gali būti, pavyzdžiui, individuali veikla. Vienas individualiai dirbantis lietuvis pernai gavo net 65 milijonus eurų pajamų. Tad jei ypatingų sąnaudų neturi, mokesčiams atseikėti privalo tik apie dešimtadalį pajamų ir jam lieka 58 mln. eurų grynojo pelno.
Palyginti, samdomam darbuotojui po mokesčių liktų 20 mln. eurų mažesnė suma. Iš viso užsiimantieji individualia veikla pernai sumokėjo vos 100 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio, vidutiniškai vienas asmuo – po 1 tūkstantį eurų. O štai verslo liudijimai dar pelningesni – juos turintys mokesčio susimokėjo vidutiniškai vos po 80 eurų per metus.
„Stebime tendenciją, kad dalis mokesčių mokėtojų nori mokėti mažesnius mokesčius. Neapskaityti visų pajamų, prisitaikyti mažesnį tarifą negu turėtų taikyti“, – sako Valstybinės mokesčių inspekcijos departamento direktorė rasa Virvilienė.
Kai tuo metu didesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą priversti mokėti samdiniai pernai paklojo vidutiniškai po tūkstantį eurų, o iš viso į biudžetą sunešė pusantro milijardo. Įspūdingas derlius dera ir dividendų darže. Štai vienas akcininkas Lietuvoje pernai vidutiniškai sumokėjo beveik 3 tūkst. eurų pajamų mokesčio.
Tai reiškia, kad iš akcijų uždirbo po 15 tūkstančių. O štai būsto nuoma taip pat pelninga. Net ir legaliai verčiantis mokesčiams tenka atseikėti vidutiniškai mažiau nei po 400 eurų per metus. Tad nenuostabu, patys mokesčių inspektoriai pripažįsta, kad šio mokesčio surenka per mažai:
„Nėra sukurtos sistemos, kad kiekvienas nuomotojas santykyje su institucija ar klientu būtų išryškinamas. Jei susitaria su klientu, neturi sutarties, verslo liudijimo, jei niekas nepaskųs, jis tampa nematomu.“
Trūkstant pinigų pensijoms, mokytojų ir medikų algoms, prezidento žvilgsnis pirmiausia ir krypsta labiau apmokestinti turtą. Šalies vadovas siūlo pajamų mokestį turtui sulyginti su darbo pajamomis – padidinti 5 procentais iki 20 procentų, o nešantį šimtatūkstantines pajamas apmokestinti ir dar didesniu – 27 proc. tarifu. Tiesa, prezidentas nesiūlo didinti individualios veiklos apmokestinimo tiems, kurių pajamos po sąnaudų neviršija 35 tūkst. Eur per metus.
„Mes negalime kurti socialinių sprendimų vakuume, tuščioje bazėje. Kiekvienam sprendimui, jei nenorime turėti didelio biudžeto deficito, turi būti pasiūlyta lėšų šaltinių. Tokie sprendimai radikaliai nekeičia mokestinės aplinkos, yra pakankamai prognozuojami. Juos yra realu įgyvendinti. Nebent kas nors norėtų juos specialiai trukdyti įgyvendinti“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Tuo metu milijonus valdantys turčiai irgi nesnaudžia. Nors Viktoras Uspaskichas su buvusia sutuoktine ir įkliuvo mokesčių mokėtojams, kai siekdami išvengti šimtatūkstantinių mokesčių savo valdomoms įmonėms už palūkanas esą paskolino pinigų, kai kurie Seimo nariai neabejoja, kad mokesčių inspektoriai visų sugaudyti nesugebės.
„Darys sutartis kitokias, visokių būdų yra, darys kitą sutartį, mažiau dirbsi, daugiau pervesi į užsienį, natūriniais dalykais atiduosi. Visur nesustatysi, užtvenkt negali, kliuvinius kokius bepadarysi. Mokesčius sugalvojo šimtas žmonių, o apeidinėja tūkstantis. Turi ne mažesnių gebėjimų“, – kalbėjo Seimo narys Kęstutis Glaveckas.
„Agresyvus vengimas mokėti mokesčius, reikės sutarti su mokesčių inspekcija, kad vertintų įvairias schemas, kaip vengti mokesčių. Principingai žiūrėtų ne tik formą, bet ir turinį, jei sudaromi fiktyvūs sandoriai, perkeliamos veiklos į kitas šalis, kur nėra veiklos, o tik iškeliamas pelnas“, – mano Seimo narys Mykolas Majauskas.
Prezidentas viliasi, kad jo pajamų mokesčių keitimo siūlymus vyriausybė įtrauks į savo rengiamą įstatymų pakeitimų paketą kartu su biudžetu ir jie įsigalios jau kitąmet. Jei ne, prezidentūra žada suskubti pataisas pateikti Seimui pati.
