Alytaus mieste automobilius nuo pat ryto stabdo Aplinkos apsaugos agentūros ir kelių policijos patruliai. Pareigūnų taikiklyje ne kelių eismo taisyklių pažeidėjai. Kaip ir kituose šalies miestuose aplinkosaugininkai vykdė akciją, skirtą patikrinti lietuvių automobilių taršą.
Ne vieną vairuotoją nerimauti verčiančio patikrinimo metu specialia įranga matuojama, kokį anglies monoksido kiekį pro duslintuvą išmeta benzininiai varikliai. Taip pat tikrinamas dyzelinių transporto priemonių dūmingumas. Už aplinkosauginius pažeidimus baudos gali siekti ir 300 eurų, tačiau aplinkosaugininkai sako siekiantys ne bausti vairuotojus, o juos paskatinti mąstyti ekologiškiau.
„Tie rudeniniai matavimai atliekami nuo rugsėjo antros iki spalio vidurio. Jie bus atlikinėjami daugelyje miestų, regionuose. Tai ir Klaipėda, ir Vilnius, ir Kauno, ir Šiaulių, ir Panevėžio regionuose“, – sako Aplinkos apsaugos specialistė Reda Baublienė.
Su taršiais automobiliais Aplinkos ministerija kovoja ne tik reidais. Šią savaitę paviešintos ilgai lauktos vyriausybės projekto detalės, kuriomis tikimasi lietuvius persodinti prie ekologiškesnių automobilių, mainais už tai suteikiant 1000 eurų kompensaciją. Pasirodo, pinigus gauti nebus taip paprasta. Norintiems pinigų pirmiausia senus automobilius, kurie išmeta daugiau nei 130 g anglies dvideginio kilometre, teks atiduoti ne į kitas rankas, o į metalo laužą.
„Pradžioje turėtų būti duotas utilizavimui senas automobilis, gauta pažyma apie jo utilizavimą ir ji priduota valstybinei įmonei „Regitra“. „Regitra“ savo duomenų bazėje galėtų pažymėti, kad toks automobilis jau yra nebeturintis leidimo dalyvauti eisme. Tuomet kitas žingsnis susirasti automobilį, kuris patiktų, tiktų ir atitiktų tuos kriterijus nustatytus rengiamoje tvarkoje“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovas Tomas Aukštinaitis.
Kompensaciją gavę vairuotojai nauju automobiliu privalės naudotis mažiausiai dvejus metus. Jį pardavus ar perregistravus kitam asmeniui, gautą 1000 eurų gali tekti grąžinti. Beje, taisyklės numato, kad naujas automobilis turi būti ne tik mažiau taršus, tačiau ir šiukštu ne dyzelinis:
„Skatinami ir tie patys elektromobiliai, tiek ir hibridai, benzininiai automobiliai, dyzelino teks atsisakyti dėl jo oro taršos.“
Ir tai dar ne viskas. Pretenduojantys į kompensaciją pirmiausia privalės įrodyti, kad senu ir taršiu automobiliu asmeniškai naudojosi mažiausiai metus. Kalbinti sostinės vairuotojai abejoja, tokios tvarkos veiksmingumu. Neva labiau apsimokės seną automobilį parduoti nei atiduoti į metalo laužą ir viltis tūkstančio eurų.
Štai, ką apie tai mano vairuotojai:
„Tikėtina, kad ten bus kažkokie grupiniai bandymai pasipelnyti to tūkstančio sąskaita ir tiek žinių. Tokia ir mano nuomonė.“
„Jeigu aš jį nuspręsiu pirkti tai aš jį ir pirksiu, ar bus ta paskata ar ne, bet tūkstantis eurų tikrai nepaskatintų.“
„Daugybė žmonių tiesiog, nu, neturi pinigų tokiam naujesniam automobiliui, kad nusipirkti ir važinėt, aišku turėčiau pinigus aš nupirkčiau ir naujesnį. Bet deja, neturiu.“
Ir geriausiu atveju paveiktų vos 2 procentus Lietuvos vairuotojų. Ministerijos planas neįtikina ir rinkos ekspertų. Neva biudžetas skirtas kompensacijoms yra per mažas padaryti rimtą poveikį senam ir taršiam Lietuvos autoparkui.
„Iš tiesų, su jų turimu 30-ties milijonų eurų biudžetu, matome, šiam projektui, tų naudos gavėjų gautųsi geriausiu atveju 30 tūkstančių. Mes kalbame apie 2 procentus viso auto parko ir tai yra lašas jūroje“, – mano autoplius.lt atstovas Matas Buzelis.
Tiesa, Ekspertas skaičiuoja, kad 1000 eurų kompensacija, kai kuriais atvejais išties galėtų būti reikšminga ir galėtų padengti net iki 40-ties procentų kainos.
Jeigu nauja Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nesulauks reikšmingų pastabų ją ministras pasirašyti turėtų per artimiausias 10 dienų.
