„Šiandien svarbu išsiaiškinti, kas mokės už papildomus kaštus, nes jūrinė kilovatvalandė kainuos tikrai daugiau. Ar tai bus kažkoks viešą interesą atitinkančių paslaugų įkainis, kuris bus paskirstytas per kilovatvalandės kainą visiems Lietuvos vartotojams, ar tai bus iš valstybės energetikos įmonių pelnų, ar panašiai, reikia apsispręsti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Paluckas.
„Čia nėra jokios didžiosios politikos, tai yra labai racionalus skaičiavimas, kiek kainuos elektra. Elektra yra brangi ir pageidautina, kad tos naštos nereikėtų nešti nei vartotojams, nei verslui, nes kitaip mūsų konkurencingumas ir mūsų asmeniniai finansai kentės“, – kalbėjo premjeras.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas praėjusią savaitę teigė, kad šiuo metu vyksta antrojo vėjo parko jūroje projekto kaštų ir naudų vertinimas, taip pat svarstomi keli jau paskelbto vystytojo konkurso scenarijai, įskaitant jo stabdymą. Jis anksčiau nekart teigė, kad projektas neturėtų būti vystomas už kainą, kuri būtų „našta vartotojams“
„Užduoti klausimus ir skaičiuoti sąnaudas, arba skaičiuoti investicinę grąžą, arba sverti tam tikras sąlygas, kokiomis mėginama pritraukti investuotojus, absoliučiai visada yra sveika, ir tai turi daryti bet kuri valdžia – ar dešinės, ar kairės“, – teigė G. Paluckas.
Dalis Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narių siūlo prašyti ministerijos apskritai sustabdyti aukcioną, kol bus atlikta kaštų ir naudos analizė, įvertintas 15 metų numatytas valstybės skatinimas, taip pat pašalinti nuostatas dėl esą perteklinių valstybės įsipareigojimų konkurso laimėtojui. Šį klausimą komisija ketina svarstyti trečiadienį.
BNS primena, kad pernai lapkričio 18-ąją 3,13 mlrd. eurų preliminarios vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursas paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai įmonei balandį neįvyko pirmasis aukcionas.
Vasarą Seimui supaprastinus aukciono sąlygas, dabar jis galėtų įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį būtų galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.
Naujo konkurso dalyviai, skirtingai nei pernai vykusio pirmojo, galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.
Apie dalyvavimą aukcione jau paskelbė valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“, tai svarsto ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Projekto šalininkai sako, kad tiek pirmasis, tiek antrasis jūriniai vėjo parkai Lietuvai po 2030-ųjų užtikrintų didžiulę elektros gamybą bei mažesnes kainas.
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo 700 MW galios vėjo parko jūroje konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
