„Lietuva yra rimtai susirūpinusi branduolinės saugos situacija Lietuvos ir Europos Sąjungos kaimynystėje. Baltarusija turi garantuoti, kad vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos atominės elektrinės branduolinė sauga bus užtikrinta, griežtai laikantis visų tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų bei rekomendacijų“, – pranešime spaudai teigia A.Butkevičius.
Anot jo, Černobylio ir kitų branduolinių avarijų pamokos visus įpareigoja vystyti branduolines technologijas laikantis aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos ir saugumo standartų.
„Černobylio katastrofa įrodo, kad branduolinės avarijos padariniai ir radiologinis pavojus nėra ribojami valstybių sienų. Jau trisdešimt metų po avarijos matome ir suvokiame ilgalaikį avarijos poveikį, kuris sukelia humanitarinius, socialinius, ekonominius padarinius, pasekmes aplinkai ir sveikatai. Ypatingai svarbios tarptautinės bendruomenės pastangos ir pagalba Černobylio apsauginio sarkofago statybai finansuoti, prie kurių prisideda ir Lietuva“, – teigia Vyriausybės vadovas.
Pasak premjero, šiandien tinkamas laikas apmąstyti skaudžius katastrofos padarinius ir prisiminti tuos, kurie nukentėjo nuo branduolinės taršos: daugiau nei 7 milijonai žmonių ir daugiau nei 163 000 kvadratinių kilometrų žemės Europoje buvo paliesti branduolinės taršos iš Černobylio AE.
Ketvirtasis už 100 km į šiaurę nuo Kijevo esančios Černobylio atominės elektrinės reaktorius per saugumo patikrinimą sprogo 1986 metų balandžio 26 dieną 1 val. 23 min. vietos laiku ir į atmosferą pakilo toksiški debesys, pasiekę teritorijas nuo Švedijos iki Graikijos.
Branduolinis kuras degė 10 dienų, išmesdamas radiacijos debesis, kurie užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos. Ypač nuo to nukentėjo Ukraina ir kaimyninės Baltarusija bei Rusija.
Betono struktūra aplink sprogusį reaktorių skilinėja ir gali sugriūti, todėl 2010 metais buvo pradėti darbai dėl 25 tūkst. tonų plieno apsauginio barjero.
Ši struktūra, dvigubai didesnė už futbolo stadioną ir iškilusi virš žemės 110 metrų. Pinigų šiam didžiuliam narvui, kuriam reikia 2,1 mlrd. eurų, skyrė daugiau kaip 40 valstybių ir Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, o dar 165 mln. eurų turi skirti Didysis septynetas (G-7) ir Europos Komisija.
