„Visi koalicijos partneriai labai rimtai žiūri į gynybos klausimą. Tačiau tiek mes, tiek visuomenė diskutuojame apie tai, ką reiškia toks finansavimo poreikis, ar jis darys įtaką įprastam gyvenimo būdui, viešosioms paslaugoms“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams aiškino G. Paluckas.
„Natūralu, kad ne visa VGT pateikiama informacija yra vieša, prieinama plačia apimtimi, plačiai visuomenei ar net kai kuriems koalicijos partneriams. Su ta informacija susipažinus, pateikus finansavimo planą, manau, kad diskusija tikrai normalizuosis ir nebebus pagrindo daryti kažkokius aštrius ar karštus pareiškimus“, – pabrėžė jis.
Apie tai, kad geriau suvokti esamą saugumo situaciją parlamentarams padėtų susipažinimas su įslaptinta informacija trečiadienį kalbėjo ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Abejones dėl poreikio didinti finansavimą krašto apsaugai viešai išsakęs R. Žemaitaitis yra pareiškęs, jog VGT priimtas sprendimas yra neracionalus ir neįgyvendinamas.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT 2026–2030 metų laikotarpiu sutarė šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
